Karantino metu daug veiklų, o taip pat ir parduotuvių, persikėlė į internetinę erdvę, todėl prekės ir paslaugos tapo dar lengviau pasiekiamos. Deja, psichinės sveikatos specialistai pastebi, kad ne visiems lengva susidoroti su pirkimo manija, ir vis dažniau kalba apie vieną iš karantino priklausomybių – emocinį pirkimą.
Anot Lietuvos sveikatos universiteto (LSMU) Elgesio medicinos klinikos dėstytojos, psichologės-psichoterapeutės Linos Bagdonavičienės, karantino laikotarpiu žmonės išgyvena daug sunkių emocijų: baimės, nerimo, bejėgiškumo, liūdesio, nuobodulio, o pirkimas gali suteikti malonių jausmų – džiaugsmą, susijaudinimą.
„Pirkdami žmonės gali bandyti tarsi pabėgti nuo blogų emocijų, sumažinti nemalonios savijautos padarinius. Viskas gerai, jei šie jausmai aplanko perkant reikalingus daiktus ar paslaugas. Tačiau emocinio pirkimo metu žmogus tarsi praranda akimirkos kontrolę, impulsyviai įsitraukia į pirkimo procesą ir negalvoja apie pasekmes: per brangu, nereikalinga, nenaudinga, tokiu būdu tiesiog patenkindamas trumpalaikį poreikį pirkti“, – sako pašnekovė.
- Bagdonavičienė pastebi, emociniam pirkimui būdinga sužadinimo būsena. Joje impulsyviai sprendžiama, ar pirkti daiktą ar paslaugą, gali sekti neteisingas interpretavimas, randant įvairiausius klaidingus patvirtinimus, dėl ko to ar kito daikto reikia. Deja, patirtas malonumas perkant, trunka trumpai.
„Perkant emocionaliai, iškyla grėsmė ilgalaikiams žmogaus tikslams, nes neapgalvotai tenkindamas trumpalaikius poreikius, asmuo gali nepasiekti to, ką buvo suplanavęs ilgalaikėje perspektyvoje“, – tikina LSMU dėstytoja.
Padės motyvacija taupyti
„Perkant vyrauja jausmai, kuriuos žmonės apibūdina kaip malonius, dėl jų asmuo gali norėti dar ir dar patirti teigiamą emociją. Deja, taip elgdamiesi galime sulaukti liūdnų pasekmių. Nuo emocinių pirkinių geriausiai saugo didesnio tikslo siekimas. Tai gali būti namų remontas, naujas automobilis, medicinos bei sveikatinimosi paslaugos ar tai, ko jums iš tiesų reikia. Svarbiausia, kiekvieną kartą suabejojus dėl pirkinio reikalingumo, prisiminti, kad šiuo metu taupote ir iš naujo pasvert, ar jums tikrai reikia numatytų prekių“, – pataria bendrovės „4finance“, valdančios prekinį ženklą „Vivus.lt“, vadovė Giedrė Štuopė.
Kaip pavyzdį vartojimo paslaugų bendrovės vadovė pasakoja, kaip galima „neskausmingai“ ir greitai sutaupyti, išskirstant prekės kainą dalimis:
„Sakykim, jūsų norima prekė kainuoja 100 Eur. Kas savaitę atsidėję po 10 Eur, kas tėra 4 puodeliai kavos, jau po dviejų su puse mėnesių galėsite įsigyti savo išsvajotą pirkinį“.
Gali prireikti ir specialistų pagalbos
Supratus, kad galbūt jūs esate linkę į emocinį pirkimą, psichologė-psichoterapeutė pirmiausia pataria paanalizuoti savo išlaidas, pastebėti, kiek buvo išleista, kokioms prekėms, ir, ar jos buvo naudingos – kitaip tariant, atstatyti realybę. Tai gali padėti pastebėti problemas ir paskatinti ieškoti pagalbos.
„Emocijų reguliavimo įgūdžiai, kuriuos išsiugdome dar vaikystėje, padeda žmonėms aiškiai ir lengvai atpažinti savo emocijas bei susidoroti su negatyviais jausmais, o ne leisti jiems užvaldyti mūsų protą. Sprendžiant emocinio pirkimo problemą, galėtų padėti prasmingų sau veiklų, kurios teiktų malonias emocijas, numatymas. Tai galėtų būti sportas, hobis, filmas, pasivaikščiojimas, pokalbis su draugu, žaidimai, dienoraščio rašymas, knyga ir kita“, – teigia specialistė.
Pasak L. Bagdonavičienės, plėtoti emocijų reguliavimo ir streso tolerancijos įgūdžius gali padėti ir mindfulness praktika grįsta streso valdymo programa.
Prieš kažką perkant, psichologė-psichoterapeutė pataria mokytis apgalvoti savo elgesio pasekmes, o jei viskas, kas išvardinta, nepadeda, vertėtų kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
Iliustracijoje – LSMU dėstytoja, psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė.
Tekstas parengtas pagal pranešimą spaudai.
