Portalas VERSLI MAMA jau rašė, jog Lietuvoje nutarta siekti, kad per penkerius ateinančius metus bent 80 proc. visų mokyklų valgyklų būtų galima atsiskaityti kortele. Taip, pasak specialistų, bus ugdomas vaikų finansinis raštingumas. Vilniaus privati gimnazija nusprendė eiti dar toliau ir viena pirmųjų įdiegė valgykloje inovatyvią savitarnos kasą.
Pasitelkusi partnerius – maitinimo įstaigų pardavimo ir apskaitos sistemas kuriančią įmonę nSoft, – gimnazija nusprendė vaikus mokyti atsakomybės ir įrengti savitarnos kasas. Išsirinkę užkandžius, mokiniai atsiskaito už juos banko kortele patys – aptarnaujančio personalo nebus.
Savitarnos kasa gimnazijai pasirodė tinkamiausias būdas pasiūlyti vaikams šviežią, kasdien ruošiamą maistą, neįdarbinant papildomų žmonių.
Gimnazijos projektų ir rinkodaros vadovė Agnė Liubertaitė pasakoja, kad mintis įrengti savitarnos kasą kilo ir dėl taisyklių, susijusių su COVID-19 valdymu: „Kadangi mokinių judėjimas šiuo metu apribotas, teko galvoti, kaip aprūpinti juos sveikais, šviežiai gaminamais užkandžiais tarp pagrindinių valgymų. Įmonės nSoft pasiūlytas sprendimas – savitarnos kasa – pasirodė tinkamiausias būdas pasiūlyti vaikams šviežią, kasdien ruošiamą maistą, neįdarbinant papildomų žmonių“.
Svarbu vaikais pasitikėti
„Pasitikėjimas savimi – vienas pagrindinių gebėjimų, kuris nulemia gyvenimo sėkmę. O ar žinote, kad vaikas tiki savimi tada, kai jaučia, kad juo tiki suaugusieji? Darydami už vaikus tai, ką jie gali padaryti patys, turėdami išankstinį nusistatymą, kad nepavyks, kritikuodami, atimame iš vaikų drąsą veikti. Tuomet užauga žmonės, kuriuos į priekį veda ne sąmoningumas ir atsakomybė už savo veiksmus, o nurodymai, apribojimai ir bausmės“, – kodėl ryžosi tokiam drąsiam, suaugusiųjų nekontroliuojamam sprendimui, aiškina gimnazijos atstovė.
Pasak jos, būtų neteisinga sakyti, kad nėra manančių, jog ši idėja per drąsi: esą mokiniai tiesiog pasiims maistą, nesumokėdami už jį.
„Tačiau kaip kitaip išmokysime vaikus atsakomybės už savo veiksmus, jeigu jais nepasitikėsime? Rinkdamasis maistą ir pats už jį atsiskaitydamas, kai nestebi budri suaugusiojo akis, mokinys bus įgalintas veikti savarankiškai ir, nuoširdžiai tikiu, kad elgsis sąžiningai“, – viliasi pašnekovė.
Kol kas vieninteliai Baltijos šalyse
Beveik du dešimtmečius IT sprendimus, skirtus verslui valdyti, kuriančios ir įgyvendinančios UAB nSoft direktoriaus Luko Radvilavičiaus žiniomis, Vilniaus privati gimnazija yra pirmoji mokykla Lietuvoje, o gal net ir visose Baltijos šalyse, įsirengusi savitarnos kasą. 
„Tai – visiška inovacija mokyklų kontekste“, – tvirtina IT specialistas. Pasak jo, iki šiol tokius įrengimus įmonei dažniausiai tekdavo diegti verslo centruose.
„Tačiau nematau priežasčių, kodėl kasos negalėtų atsirasti ir kitose mokyklose. Naudojimosi sistema paprasta, įrengimas nereikalauja papildomų darbo vietų. Kadangi atsiskaitymas vyksta kortele ar su ja susietu telefonu, mažinamas grynųjų pinigų srautas – tai ypač aktualu COVID-19 pandemijos akivaizdoje. O mano manymu, dar svarbiau, kad taip skatinamas mokinių savarankiškumas, ugdoma atsakomybė, stiprinamas finansinis raštingumas ir IT gebėjimai“, – naudas vardija sistemą įrengusios įmonės vadovas.
Tėvai pritaria kortelėms
Šių metų liepą jau rašėme, kad Lietuvoje atliktos bendrojo ugdymo įstaigų direktorių (615 respondentų), mokinių (3179 respondentai) ir tėvų (4869 respondentai) apklausos parodė, jog iš principo tiek mokyklos, tiek tėvai sutaria, jog atsiskaitymai mokyklų valgyklose ne grynaisiais pinigais būtų priimtinas. Tai patogus ir tinkamas vaiko išlaidų kontrolės būdas, o drauge ugdomas ir finansinis raštingumas.
Atliktas tyrimas parodė, kad mokinių atsiskaitymą kortele palaiko 82 proc. apklaustų tėvų ir 78 proc. apklaustų mokinių. 81 proc. apklaustų mokinių ir 85 proc. apklaustų tėvų mano, kad atsiskaityti kortele yra paprasčiau negu grynaisiais.
Mokėjimo kortelių naudojimą palaiko 82 proc. mokinių ir 41 proc. tėvų, o elektroninės piniginės naudojimą – 16 proc. mokinių ir 49 proc. tėvų.
Vis dėlto, kaip teigia 29 proc. tėvų, vaikai, ypač jaunesni, atsiskaito dažniausiai ugdymo įstaigų valgyklose, tačiau tik 12 proc. jų turi sudariusios galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais.
Dėl šios priežasties ugdymo įstaigų valgyklose vis dar vyrauja atsiskaitymas grynaisiais. Šiuo metu atsiskaitymai negrynaisiais pinigais ugdymo įstaigų valgyklose užima nedidelę dalį visos apyvartos – mažiau nei 10 proc. Didesnę dalį negrynieji sudaro tuo atveju, kai naudojami tiesioginiai tėvų pervedimai mokyklų valgyklų valdytojams už maitinimą. 
Rinktųsi kišenpinigius pervesti
Tėvų apklausa rodo, kad 91 proc. respondentų turi negrynųjų atsiskaitymo priemones. Be to, neretu atveju darbo užmokestį gauna į savo banko sąskaitas, todėl net 70 proc. jų rinktųsi savo vaikams kišenpinigius pervesti per banko sąskaitas.
Apklausos rodo, kad mokinių atsiskaitymas grynaisiais sukelia papildomų sunkumų tėvams – tenka ieškoti bankomatų pinigų išgryninimui. Dažnu atveju tenka papildomai vykti į prekybos vietas, kur juos būtų galima išsikeisti į smulkesnes monetas, kadangi bankomatuose paprastai išduodamos stambios kupiūros. Tai sukelia papildomų sunkumų tėvams.
Antra, atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra saugesnis, lyginant juos su grynaisiais pinigais – taip galvoja 70 proc. apklaustų vaikų ir 84 proc. apklaustų tėvų. Pametus turimą priemonę, ją lengva užblokuoti, todėl tiek mokiniai, tiek tėvai jaučiasi saugesni naudodami negrynuosius pinigus.
Trečia, mokiniams gali būti siūlomos skirtingos mokėjimo priemonės, atsižvelgiant į jų poreikius. Šiuo metu populiariausios priemonės yra mokėjimo kortelės arba elektroninės piniginės, kurias galima integruoti į specialius laikrodukus arba elektroninį mokinio pažymėjimą.
Iliustracijos – iš savitarnos kasos pristatymo renginio Vilniaus privačioje gimnazijoje ir portalo VERSLI MAMA archyvų
__________________________________________________________
Taip pat skaitykite:
Mokiniai valgyklose bus skatinami atsiskaityti kortele (apklausa)
