Kiekvieną dieną milijonai žmonių perka naujas prekes, kurių jiems visiškai nereikia, naiviai tikėdami, kad jos pakeis jų gyvenimus arba padarys įspūdį aplinkiniams, kuriems tai visiškai nerūpi. Ką verslas daro, kad sustotų šis besaikis vartojimas?
Vartotojų visuomenės įpročius įprasta sieti su augančia ekonomika ir bendra individų gerove, nutylint liūdnas pasekmes žmogaus savijautai ir gamtai. Pastaraisiais metais Vakarų šalyse vis stipresnį balsą įgauna judėjimai, skatinantys keisti požiūrį į prekybą ir atsisakyti trumparegiško vartototjiškumo. O vis daugiau verslų – taip pat ir Lietuvoje – rodo pavyzdį, kad ekonominę naudą įmanoma suderinti su aplinką tausojančiu vartojimu.
Įkvėpė vienaragis „Vinted“
Būtent ant tokių tausojančios ekonomikos pamatų išaugo pirmasis 1 mlrd. EUR vertę peržengęs lietuviškas startuolis „Vinted“. Ši internetinė naudotų drabužių ir aksesuarų prekybos ir mainų platforma, pasitelkdama lygiaverčių vartotojų tinklo modelį, skatina pirkti ir parduoti naudotas prekes, taip mados industrijoje tausojant išteklius. Semdamasis įkvėpimo iš „Vinted“ sėkmės, giminišką tausojančio vartojimo modelį pasirinko ir kitas naujas Lietuvos startuolis „Mrbounty“.
Vienas iš startuolio įkūrėjų Mindaugas Urbonas neslepia, jog verslo idėja gimė domintis mažai panaudotų bei išmetamų buitinės ir kompiuterinės technikos, virtuvės prekių, kanceliarinių prekių ar net naudotų muzikos instrumentų likimu.
Pasirodo, didelė dalis žmonių Vakaruose, vos tik galėdami, įsigyja atnaujintą prekės modelį, o padėvėtą gaminį – net jei jo būklė puiki – lengva ranka išmeta. Blogiausia yra tai, jog net ir po rūšiavimo tokios prekės dažniau keliauja ne į perdirbimo centrus, o tiesiai į sąvartynus, kur teršia aplinką. Lietuvių startuolis pasišovė šią vartojimo grandinę sutraukyti ir suteikti išmetamiems gaminiams antrą progą.
„Neįsižeidžiame, kai mus pavadina kapitalizmo sanitarais. Pilnai veikiančioms normalios būklės prekėms, kurios būtų tapę pasaulį teršiančiomis atliekomis, platformoje suteikiama galimybė atrasti naujus šeimininkus ir sėkmingai jiems tarnauti“, – teigia „Mrbounty“ įkūrėjas.
Kviečia prisidėti prie tausojimo
Pasak pašnekovo, didelė dalis startuolio platformoje atsirandančių prekių į Lietuvą atkeliauja tiesiai iš didžiųjų Europos Sąjungos prekybos centrų ir parduotuvių ekspozicijų. Visi gaminiai yra suskirstomi į keturias kategorijas: naujos prekės su pažeista pakuote arba nežymiais išoriniais pažeidimais, naudotos, bet pilnai veikiančios prekės, prekės su nežymiais defektais, galiausiai – prekės, kurių tolesniam naudojimui reikalingas nedidelis remontas.
Nors sumažinta prekių kaina yra svarbus veiksnys pritraukiant masinę auditoriją, startuolio sėkmės pagrindu Lietuvoje ir užsienio rinkose įkūrėjai mato socialinę atsakomybę bei aplinką tausojantį vartojimą.
Žmonės prie vartotojiškumo mažinimo gali prisidėti beveik nieko nedarydami. Svarbiausia – atsakyti sau į klausimą, ar pirksime naują prekę vien dėl to, kad visi kiti taip daro, ar pagalvosime apie savo vaikų ateitį ir pasaulį, kuriame jie gyvens.
„Stengiamės, kad kuo daugiau gerų daiktų beveik pusvelčiui sugrįžtų į žmonių namus, atliktų savo funkciją ir keistų visuomenės požiūrį į vartojimą“, – teigia „Mrbounty“ atstovas. – Pinigai mums nėra svarbiausias prioritetas – siekiame tvaraus verslo modelio su augimo galimybėmis“.
Startuolis papildomai įsipareigojo kasmet 10 proc. pelno skirti atliekų ir aplinkos tvarkymo iniciatyvai DAROM. Ateityje numatoma ir parama konkrečioms DAROM programoms, įskaitant aplikacijų kūrimą, aprūpinimą dronais, kameromis ir kita reikalinga technika.
Neatsakingo vartojimo pasekmės
8,3 milijardo tonų – tokius plastiko kiekius per pastaruosius 70 metų pagamino pasaulinė pramonė. Įdomu tai, jog net pusė viso kiekio buvo pagaminta per pastaruosius 13 metų.
Turint omenyje, kad plastiko atliekų irimo procesai trunka nuo 400 iki 1000 ir daugiau metų, kiekviena nauja vartotojo įsigyjama prekė iš plastiko tampa neišvengiama „lauktuve“ ateities kartoms bei tiesioginiu pavojumi pasaulio ekosistemai.
Nepažabotas plastiko, metalo ar stiklo šiukšlių kaupimasis bei augantys sąvartynai nėra vien tik estetinė problema. Pavyzdžiui, vandenynuose besikaupiančios atliekos tampa mirtinu pavojumi vietos faunai ir florai. Atliekose gyvūnai ne tik įstringa, užspringsta, bet ir nuodija save vartodami kenksmingas medžiagas. Daugelis toksinių medžiagų kaupiasi gyvūnų organizmuose bei mitybos grandine sugrįžta iki pat žmogaus.
Kaltųjų už tokias problemas mėgstama ieškoti kažkur toli, pavyzdžiui, besivystančiose šalyse, kurių pramonėje mažiau paisoma aplinkosaugos standartų. Tačiau daugybė mokslinių studijų kartoja faktą, jog pagrindinis Žemės užterštumo veiksnys yra būtent pasiturinčios vartotojų visuomenės, kurios diktuoja paklausą.
43 pasaulio šalyse atliktas ir žurnale „Pramonės ekologija“ (Journal of Industrial Ecology) publikuotas tyrimas parodė, jog pasaulio vartotojai yra atsakingi už 60 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei 80 proc. viso pasaulio vandens suvartojimo. Atsektas vienareikšmis ryšys: kuo turtingesnė šalis bei kuo platesni žmonių vartojimo įpročiai, tuo daugiau žalos planetai.
Sprendžiant šias problemas, kuriamos naujos atliekų deginimo ar perdirbimo sistemos taip pat nėra panacėja: mokslininkai baksnoja pirštu į faktą, kad jau vien šių sistemų sukūrimas eikvoja naujus gamtos išteklius. Ir todėl bent jau kol kas vienintelis visiškai nekenksmingas būdas dorotis su šiukšlinimo problema – riboti bendrą vartojimą, be reikalo nepirkti naujų prekių bei neskubėti išmesti naudotų, bet vis dar veikiančių gaminių.
Iliustracija iš portalo VERSLI MAMA archyvų.
_____________________________________________________________________
Taip pat skaitykite:
Nirvana Fitness su Jolanta kviečia moteris savaitgalio atokvėpio (registracija)
