Moteriškai

Kodėl moterys bijo žiurkių, arba Kaip veikia veidrodiniai neuronai

Print Friendly, PDF & Email

Prisiminus vaikystę ir tai, kaip tuo metu šeima bei aplinkiniai bendrauja su skirtingais žmonėmis, galima rasti paaiškinimą, kodėl vieni labai greitai priima ir noriai bendrauja su įvairiais žmonėmis, o kiti labai stipriai to vengia. Pasak „Rimi Lietuva“ l. e. p. personalo vadovės Vaida Kaikarienės, tokį elgesį lemia veidrodiniai neuronai.

Unikalią veidrodinių neuronų funkciją perimti artimų žmonių patirtis Vaida atskleidė diskusijoje „Už įvairovę“. Kartu su organizacijų ugdymo eksperte, psichologe Rima Vanage jodvi aiškinosi, kodėl vadovaujamės stereotipais, kaip susiformuoja nuostatos ir kas keičia mūsų mąstymą.

Veidrodiniai neuronai – galingas įrankis

„Nenusiminkite, kad jūsų vaikai iškart nepuola imti gerojo pavyzdžio ir, pamatę namus remontuojantį tėvą, nepuola jam padėti. Sukūręs savo šeimą, jis darys tą patį – imsis remonto darbų. Tai vienas pavyzdžių, kur mes mokomės tolerancijos ir kitų įgūdžių – nuo mažumės perimame juos iš šeimos“, – kokie įtakingi mūsų gyvenimui veidrodiniai neuronai, aiškina Rima.

Mūsų smegenyse esantys veidrodiniai neuronai turi labai unikalią funkciją – padeda mums perimti patirtis iš savo tėvų ir kitų mus supančių žmonių. Kiekvienas žmogus yra linkęs adaptuotis prie to, ką mato šalia. Jeigu sutiksite lėčiau kalbantį žmogų, pats net nepajusite, kaip sulėtinsite kalbėjimo tempą.

veidrodiniai neuronai_Rima Vanagė_versli mama

Pasak psichologės Rimos Vanagės, mūsų smegenyse esantys veidrodiniai neuronai padeda perimti patirtis iš savo tėvų ir kitų mus supančių žmonių. (Asmeninio archyvo nuotr.).

Veidrodiniuose neuronuose taip pat slypi mūsų mokytojų ir kiti lyderių, kurie rodė mums pavyzdį, elgesys: „Taigi, patys tapę vadovais, nesąmoningai atkartojame buvusių vadovų, mokytojų ir kitų viršesnių žmonių elgesį. Jeigu matėme tik vieną elgesio modelį, jį ir praktikuosime. Tačiau su kuo daugiau įvairesnių žmonių – priklausančių skirtingoms socialinėms ir etninės grupėms, mažumoms ir pan. – bendrausime, tuo mūsų neuronai įsisavins daugiau ir įvairesnių gyvenimo požiūrių ir mes pamatysime platesnį pasaulio vaizdą.“

Pasak psichologės, suvokdami aplinkinių daromą įtaką, galime sąmoningai mokytis ją atskirti ir formuoti naują asmeninį požiūrį bei nuostatas.

„Mes mokomės iš kitokių, nes tokie patys mums neturi ko duoti. Jie gali nebent patvirtinti mūsų išmoktas tiesas. Tuo tarpu kažko naujo išmokti galite tik iš kitokio žmogaus. Klausimas, kodėl vieni tai labai greitai priima ir noriai bendrauja su įvairiais žmonėmis, o kiti labai stipriai to vengia. Čia reikia sugrįžti į vaikystę ir tuos pačius veidrodinius neuronus: jeigu mūsų šeima bei aplinkiniai noriai bendrauja su įvairiais žmonėmis, mes taip pat juos lengviau priimsime ir būsime smalsūs su jais susipažinti. Jeigu buvo užsidarę – baimę juos pažinti jausime ir mes“, – pastebi Rima.

Mūsų baimės – ne mūsų?

Organizacijų ugdymo ekspertė teigia, jog kiekvienas pasiskoliname iki 80 proc. asmeninių baimių – iš tikrųjų jos nėra mūsų.

Tokių baimių turime labai daug. Antai paklauskite, kiek homofobų pažįsta bent vieną seksualinės mažumos atstovą ir yra su juo bendravę ar dirbę. Dauguma atsakys, kad niekada nebendravo ir net nenorėtų. „Visas šias baimes mes perėmėme iš savo aplinkos, – akcentuoja psichologė. – Kuo daugiau mes smalsausime ir kuo daugiau gilinsimės, kuo remiasi mūsų baimės ir sprendimai bendrauti su vienais ar kitais žmonėmis, tuo labiau būsime savimi.“

Yra įrodyta, jog daugelis moterų bijo žiurkių, tačiau jeigu jų paprašytumėte nupasakoti žiurkės išvaizdą, daugelis patvirtintų, kad nėra gyvenime matę nė vienos gyvos žiurkės – tą baimę jos iš kažko pasiskolino.

Rima pirmiausia siūlo šypsotis sau. Tuomet mūsų siela bus stipri ir nepulsime smerkti ar kritikuoti, bijoti aplinkinių. „Ne veltui sakoma, kad ugnis šalta tam, kieno siela stipri. O siela stipri tuomet, kai save mylime ir nebandome teisti. Žvelgiant su šypsena į save, kitus pradėsite matyti kaip savo mokytojus“, – pastebi ji.

Psichologė pažymi, jog abejingumas ir tolerancija yra labai arti, tad kartais žmonės jas painioja sakydami: „Man tai nesvarbu, tegul jie ten gyvena savo gyvenimą“. Bet tai toli gražu nėra tolerancija. „Tai – baime ir užsidarymu grįstas mąstymas, kuriuo sau uždarome labai daug kelių tobulėti. Norėdami mokytis, privalome būti atviri ir smalsūs“, – pažymi psichologė.

Kiekvienas yra talentas

Personalo vadovė Vaida pasakoja, kad jos atstovaujamas prekybos tinklas turi skirtingų gebėjimų ir galių darbuotojų visuose padaliniuose – ir prekybos centruose, ir biure.

Pasak Vaidos, tose komandose, kuriose ilgą laiką dirba skirtingų gebėjimų, socialinių grupių ar amžiaus darbuotojai, jau nebekyla dvejonių ar klausimų, kodėl įvairovė ir tolerancija svarbi. „Su naujai sudaromomis komandomis įvadiniu periodu aktyviai bendraujame ir pasakojame, kodėl taip vertiname įvairius gebėjimus ir praktikuojame socialinę integraciją. Organizacijoje kalbame, jog kiekvienas yra talentas ir labai svarbu išnaudoti asmeninius žmogaus gebėjimus“, – sako Vaida.

Prieš kelerius metus „Rimi“, vykdydama darbdavio kampaniją, garsiai paskelbė „Amžius nesvarbu“, svarbu – gyvenimiška patirtis ir noras. Taip prekybos centre pradėjo dirbti daugiau nei 1000 vyresnių nei 50 metų darbuotojų.

„Jauniausiam mūsų darbuotojui – vos septyniolika, vyriausiam – aštuoniasdešimt. Dirbant su įvairaus amžiaus žmonėmis, svarbu rūpintis ir matyti vieni kitus kaip kolegas. Prekybos srityje turbūt lengviausia pamatyti ir pajusti, jog amžiaus įvairovė yra tai, kas mus praturtina. Kolegos greitai mokosi vieni iš kitų ir perima talentus, žinias. Vyresni išmoksta naudotis technologijomis, susipažįsta su tendencijomis ir naujienomis, jaunesni – pasisemia kantrybės ir gyvenimiškų patarimų. Taigi, amžiaus įvairovė būtina verslo sėkmei“, – pažymi personalo vadovė.

Kaip aktyvuojami veidrodiniai neuronai

Kai mes stebime kažką atliekant vienokius ar kitokius veiksmus, smegenyse aktyvuojasi veidrodiniai neuronai, jie atspindi viską kas vyksta aplink.

Šie neuronai aktyvuojami:

  • Kai matome, kaip kiti kažką daro;
  • Kai patys darome tą patį;
  • Kai galvojame apie tai, kad kas nors galėtų tai daryti.
Kaip veidrodiniai neuronai veikia

Veidrodinius neuronus galime suskirstyti į 3 kategorijas:

  • Jie gali imti veikti iš karto arba netrukus. Tada, kai norime išmokti paprasto naujo veiksmo, kurį lengviau išmokti žiūrint, kartu jį atliekant arba mėgdžiojant.
  • Veidrodiniai neuronai veikia sąmoningai ilgą laiką stebint, t.y. ilgą laiką stebime kažkokią tai veiklą ir dalis musų neuronų tarsi parengia tai veiklai.
  • Veidrodiniai neuronai paleidžia tam tikrus elgesio modelius priklausomai nuo aplinkybių, tarsi atėjus tam tinkamam laiku, nesąmoningaimums to visai nelaukiant.

Iliustracijoms panaudotos pranešimo spaudai autorių pateiktos nuotraukos.

_____________________________________________________________________

Taip pat skaitykite:

Multitaskingas – mamos savybė, kurią verta ugdyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.