Viešas socialinių tinklų profilis su laisvai prieinamomis asmeninėmis nuotraukomis, elektroniniu paštu ir įrašais, programėlėms suteikta prieiga prie buvimo vietos ir bankinių duomenų – visa tai būdinga tiek dažnam paaugliui, tiek ir suaugusiam. Kur iš tikrųjų nukeliauja asmens duomenys, kokiu tikslu jie gali būti renkami ir kaip reikėtų juos apsaugoti?
Technologijų kompanijos „Samsung“ inicijuotos skaitmeninių įgūdžių programos Skaitmeninis moksleivio iQ atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik pusės – net 40 proc. – moksleivių asmeninės nuotraukos ar vaizdo įrašai kažkada buvo patalpinti internete be jų sutikimo. 25 proc. jų patys yra bandę susikurti netikrą paskyrą, apsimesdami kitu žmogumi. Šie skaičiai rodo, kad į asmens duomenų apsaugą mes patys vis dar žiūrime pro pirštus.
Pasak saugesnio interneto projekto „Draugiškas internetas“ vadovo Manto Masaičio, viskas, kas jus apibūdina ir gali įrodyti, kad tai esate jūs, yra asmens duomenys. Tai ir vardas, pavardė, asmens kodas, elektroninio pašto bei kompiuterio IP adresai, netgi sveikatos polisas.
Kiekvieno asmens duomenys yra saugomi Europos sąjungos teisės akto, Bendrojo duomenų saugos reglamento (BDAR), kuris yra viršesnis už bet kurį nacionalinį teisės aktą. Jis reglamentuoja, kaip gali būti renkami ir saugomi asmens duomenys, tad kiekvienas žmogus turėtų žinoti pagrindinius reglamento principus, kad atsakingai elgtųsi su asmenine informacija.
„Reglamentas nieko nedraudžia. Jis leidžia duomenis rinkti, saugoti, tvarkyti, tačiau jis reglamentuoja tvarką, kaip tai turi būti daroma, kuriais atvejais tai yra nelegalu, kaip duomenys turi būti saugomi ir kokios yra jų tvarkytojo sąlygos“, – aiškina M. Masaitis.
Ar mano duomenys yra renkami ir kodėl?
Manote, kad jeigu viešai neskelbiate savo telefono numerio, nuotraukų ir gyvenamojo adreso, jokių jūsų duomenų niekas negali pasiekti? Deja, ne visai. Jeigu turite elektroninį paštą, socialinių tinklų paskyras, telefone naudojatės programėlėmis ar apsiperkate elektroninėse parduotuvėse, jūsų duomenys yra renkami ir gali būti, kad net parduodami.
Žinoma, nereiškia, kad kaskart to reikėtų bijoti – dažniausiai toks profiliavimas atliekamas siekiant išsiaiškinti jūsų pomėgius, lankomas svetaines, kuo domitės ir panašiai. Gaudami paslaugą, pavyzdžiui, naudojimąsi programėle, į tai išmainote asmeninius duomenis, o kompanijos dažnai juos parduoda reklamos davėjams, ir taip jus pasiekia tam tikra reklama.
„Turbūt pastebėjote, kad atsirado kur kas daugiau atvejų, kai esate prašomi varnele pažymėti „Aš sutinku“. Duomenų tvarkytojai, kurie renka duomenis, yra įpareigoti išaiškinti žmogui, kokiais tikslais jie juos renka. Tad šias sąlygas reikėtų visada perskaityti. Pareikalauti, kad jūsų duomenys iš tam tikros svetainės būtų ištrinti, visada galite kreipdamiesi į tinklapio administraciją“, – pataria M. Masaitis.
Kaip apsaugoti savo asmens duomenis
Pagrindinis būdas apsaugoti savo duomenis – mąstyti kritiškai. Nepasikliaukite aklai kiekvienu tinklalapiu, prašančiu itin jautrių jūsų duomenų.
Jeigu jums elektroninėje parduotuvėje siūlo pirkti žiemines pirštines ir paprašo ne tik vardo ir pavardės, bet ir asmens kodo, turėtumėte susimąstyti, ar pirštinės nėra pardavinėjamos nedoru tikslu. Duomenys turi būti renkami būtinumo principu, jei be jų neįmanoma sudaryti sutarties.
„Tokiu atveju reikėtų nutraukti pirkimą ir pagalvoti, kas tai per parduotuvė, kodėl jie tai daro. Egzistuoja specialiai duomenų rinkimui sukurtos, taip vadinamos „Phishing“ svetainės, kurios apsimeta paprastomis parduotuvėmis, surenka duomenis ir nieko už tai mainais neduoda. Beje, vis dar yra žmonių tikinčių, kad elektroniniai laiškai, pranešantys, jog laimėjote loterijoje, taip pat yra tiesa. Taip žmonės piktavaliams atskleidžia savo banko sąskaitas“, – pasakoja M. Masaitis.
Tam, kad jūsų asmeninė informacija nebūtų pasiekiama bet kam, socialiniuose tinkluose susitvarkykite savo privatumo nustatymus, nelaikykite nuolat įjungtos buvimo vietos prieigos ir neskelbkite telefono numerio.
„Didžiąja dalimi mes patys kažko suvilioti atiduodame savo asmens duomenis į ne visada saugias rankas. Jeigu taip įvyko, kad praradote profilį, kažkas įsilaužė, informuokite visus savo kontaktus, kad sulaukę keistų paklausimų, žinotų, jog tai ne jūs. Ir žinoma, informuokite tinklapio administratorius bei kreipkitės į policiją“, – ką daryti praradus asmens duomenis, pataria draugiško interneto projekto vadovas.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patarimai
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pabrėžia, kad asmens tapatybė yra vienas iš vertingiausių mūsų turtų. Jei asmens tapatybė yra pavogta, galima prarasti pinigus, gali būti sunku gauti paskolą, kreditinę kortelę, išvykti į užsienį ar pan.
Jūsų vardas, adresas ir gimimo data suteikia pakankamai informacijos, kad būtų galima sukurti kitą „Jus“. Tapatybės vagis gali naudoti daugybę nuo paprasčiausių iki sudėtingų būdų, kad sužinotų konkretaus žmogaus asmeninę informaciją ir tuomet ją naudoti banko sąskaitai atidaryti, paimti kredito kortelę, kreiptis dėl paskolų, išmokų ir pan. kito asmens vardu.
Yra keletas požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, nes tai gali reikšti, kad esate tapęs arba galite tapti tapatybės vagystės auka:
- Praradote arba buvo pavogti jūsų svarbūs dokumentai, pvz., pasas, vairuotojo pažymėjimas ir pan.;
- Kreipėtės dėl paskolų, išmokų, bet gavote atsakymą, kad sykį jau kreipėsi šiais klausimais, nors to nesate daręs;
- Gaunate sąskaitas ar kvitus už prekes ar paslaugas, kurių neužsisakinėjote;
- Nepaisant to, kad turite gerą kredito reitingą, jums atsisakoma suteikti finansines paslaugas, kreditines korteles ar paskolą;
- Gaunate laiškus ar pranešimas dėl skolų apmokėjimo, nors nesate įsiskolinęs.
Kaip sumažinti tapatybės vagystės riziką?
- Saugokite visus dokumentus su asmenine informacija, pvz., vairuotojo pažymėjimą, pasą, banko sąskaitų išrašus, kvitus už komunalines paslaugas ir pan.
- Sunaikinkite senus ar nereikalingus dokumentus, iš kurių matosi asmens vardas, pavardė, adresas ar kita asmeninė informacija.
- Stebėkite savo kredito istorijos ataskaitą ir reguliariai tikrinkite savo kredito kortelės ir banko sąskaitų išrašus apie atliktas operacijas.
- Keisdami gyvenamąją vietą, apie adreso pasikeitimą informuokite savo banką, kreditų kortelių, mobiliojo ryšio, televizijos ir kitų paslaugų tiekėjus, kad pranešimai ir laiškai su asmeninio pobūdžio informacija nepatektų kitiems asmenims.
- Prisiminkite, kad kuo mažiau informacijos asmuo teikia apie save, tuo mažesnė rizika, kad informacija pateks į netinkamas rankas.
- Pirkdami prekes internetu, būkite atidūs: rinkitės saugią internetinę svetainę, kurioje rodoma įmonės kontaktinė informacija, aiški privatumo politika, prekių ir paslaugų garantija bei grąžinimas, taikomas siunčiamų duomenų šifravimas (tinkamas ir galiojantis SLL sertifikatas). Patikrinkite, ar interneto svetainės adresas prasideda https.
Kaip elgtis, jei tapote tapatybės vagystės auka?
Jei manote, kad tapote tapatybės vagystė auka, reaguokite greitai – taip išvengsite galimų finansinių ar kitų pasekmių:
- Informuokite policiją ir kitas atitinkamas institucijas apie prarastus ar pavogtus dokumentus, pvz., pasą, vairuotojo pažymėjimą, kredito korteles ir pan.
- Informuokite savo banką, kredito kortelių įmonę apie neįprastus sandorius ir operacijas, susijusias su asmeninėmis sąskaitomis.
Portalas VERSLI MAMA rekomenduoja papildomai susipažinti su Lietuvos policijos interneto svetainėje pateikiama informacija, kaip atskleidus ar praradus asmens duomenis, galima tapti sukčiavimo aukomis.
Iliustracija iš portalo VERSLI MAMA archyvų.
________________________________________________________________________________
Taip pat skaitykite:
Strateginis verslo planavimas: silpniausia dalis – finansinė
