Kaip pasirinkti sau tinkančią, patinkančią ir per daug brangaus laiko neatimančią fizinio aktyvumo veiklą? Lengvosios atletikos čempionė, televizijos ir radijo laidų vedėja Vlada Musvydaitė pataria pradėti nuo 10 000 žingsnių kasdien.
Lietuvos lengvosios atletikos čempionė, televizijos ir radijo laidų vedėja Vlada Musvydaitė teigia, kad judėti ir aktyviai gyventi turi visi – net ir nemėgstantys prakaituoti ant dviračių, bėgimo takelių ar intensyvių sporto treniruočių metu.
Sveikatingumo motyvatorės ir mobiliosios programėlės #walk15 kūrėjos Vlados teigimu, visų amžiaus grupių žmonėms paprastai pasiekiamas ir gerą savijautą garantuosiantis kasdienio aktyvumo parametras yra nueitų žingsnių skaičius.
Moksliškai įrodyta, kad kiekvieną dieną nueidami 10 tūkst. žingsnių, savo gyvenimą mes prailginame vidutiniškai penkeriais metais. O vien pasyvumas ir nejudėjimas gali sukelti net per 40 skirtingų lėtinių ligų. Tad judėti yra būtina ir tai svarbu daryti periodiškai – visos dienos metu. Dirbantieji biuruose nuo aštuonių iki penkių bent kas valandą turi atsistoti ir 5 minutes skirti pasivaikščiojimui. Priešingu atveju net ir aktyvi vakarinio sporto treniruotė reikiamos naudos neatneš.
Tiesa, gydytojų ir sveikatos specialistų patarimų klauso toli gražu ne kiekvienas. Šiandien dirbantis žmogus, anot Vlados, vidutiniškai per dieną įveikia 3000-4000 žingsnių. Tai – tik trečdalis rekomenduojamos kasdienės 10 tūkst. žingsnių ribos.
10 000 žingsnių receptas
Geros nuotaikos programoje dalyvaujančios mamos į 10 000 žingsnių kelią leidžiasi ir su mažaisiais vežimėliuose.
Statistika rodo, kad atitinkamai vis daugiau ir daugiau žmonių visame pasaulyje susiduria su širdies ligų bei diabeto rizika. Šiame kontekste, anot Vlados, ypatingai didelę reikšmę įgauna kasdieniai vaikščiojimo įpročiai.
„Visi žinome, kad judėjimas ir fizinis aktyvumas stiprina širdį, gerina mūsų organizmo veiklą. Problema, kurią dažnai pastebime yra ta, kad aktyvumą žmonės dažnai sieja su sportu, o aktyvios treniruotės priimtinos ne visiems“, – pastebi sveikatingumo motyvatorė.
Tiesa yra ta, kad norint pagerinti savo sveikatą ir užkirsti kelią lėtinėms ligoms, visai nebūtina bėgti ar lankyti kitas didelio intensyvumo treniruotes. Pradėkite nuo paprastų dalykų – pasivaikščioti išeikite kasdien, liftą pakeiskite laiptais, o važiavimą į parduotuvę – ėjimu. Vaikščiojimo nauda yra begalinė ir laiku pradėjus judėti bei propaguoti sveiką gyvenimo būdą, galite užkirsti kelią rimtoms ligoms ateityje.
Debeto prevencijai skirtas ėjimo trasas „Diabetas mano širdyje“ kurianti ir ėjimus organizuojanti Vlada džiaugiasi, kad šiandien judėjimą, kaip ligų prevenciją bei vaistą, vertina ne tik sveikatingumo specialistai, bet ir medikai. Gydytojai aktyviai diegia kasdienio judėjimo įpročius savo pacientams.
„Projekto „Debetas mano širdyje“ kontekste mane beprotiškai džiuginantis dalykas yra gydytojai ir jų iniciatyva. Šiandien jie patys imasi išrašinėti receptus, tačiau ne vaistams, o 10 000 žingsnių ribai per dieną įveikti. Pabandykite įsivaizduoti tokį receptą gavusio paciento akis! Viena šeimos gydytoja iš Panevėžio pasakojo, jog ji savo pacientei pasakė: „Jeigu jūs netikite, kad jums reikia vaikščioti, aš išrašysiu receptą. Pagal jį kasdien turėsite nueiti 10 tūkst. žingsnių“. Po savaitės, vėl atėjus vizito laikui, gydytoja prašo parodyti pacientei įdiegtą mūsų programėlę #walk15. Joje gydytoja gali matyti visos savaitės žingsnius ir žinoti, ar pacientė „išgėrė“ jai paskirtus vaistus“, – juokiasi sportininkė.
Motyvacijos toli ieškoti nereikia
Jei pasiektas žingsnių skaičius išmaniojo laikrodžio ar telefono ekrane nemotyvuoja, Vlada pataria nepasiduoti ir įkvėpimo eit ieškoti toliau. Norą vaikščioti gali paskatinti sudegintų kalorijų skaičius, socialiniai ar visuomeniniai aspektai. O gal – visa tai kartu?
Visų pirma, ėjimas skatina stiprų bendravimą. Kai važiuojame, labai dažnai mes nerandame laiko pabendrauti, būname susikoncentravę į darbe mūsų laukiančias užduotis ir tarsi užsiblokuojame. O kai porą kilometrų eini kartu, automatiškai ištari tokius klausimus: „Kaip tu jautiesi?“, „Kaip tau sekasi?“. Juk negali eiti kartu tylėdamas.
Ne mažiau svarbu, anot Vlados, pabrėžti, kad nenorintis judėti žmogus kasdien praleidžia daug įdomių detalių, kultūrinių ir informacinių taškų, miesto pokyčių, renginių bei įvykių. Kartu praleidžia progą pridėti ranką prie miesto bei savosios bendruomenės aplinkos gražinimo – pakeliant ne vietoje išmestą šiukšlę ar atkreipiant dėmesį į naujai išryškėjusias miesto problemas.
„Net jei ir visi šie argumentai neveikia, tikrai tikiu, kad yra būdas, kaip pasivaikščioti ištempti ir didžiausius skeptikus. Pavyzdžiui, šiuolaikinių technologijų pagalba skeptikams galime pasiūlyti žingsnių nuolaidą – pietums, bilietui į konferenciją ar žaliajam kokteiliui. Esu išsiaiškinusi, kad vaikai mielai eis už pažadą vėliau pažaisti „Nintendo“ (juokiasi). Šių pramogų noro iš vaiko neatimsi, bet, jeigu gali padaryti, kad jis daugiau judėtų ir vaikščiotų, kodėl gi to ir nepadarius?“, – patarimais dalijasi Vlada.
Susitikime parodoje „Sveikatos dienos 2020“
Sveikatingumo motyvatorė pažymi, kad šiandien fiziniam aktyvumui skatinti sukurtos visos reikiamos sąlygos. Tam turime žingsniamačius savo išmaniuosiuose telefonuose ir kituose mobiliuose prietaisuose, galime laisvai naudotis nemokamais pažintiniais miestų ir gamtos maršrutais, prisijungti prie įvairių vaikščiojimo iššūkių, žygeivių renginių.
„Kasdien nueikite 3000 žingsnių daugiau, nei nuėjote vakar. Tada pamatysite, kad iš pradžių tolimi atrodę atstumai iš tikrųjų yra labai arti. Išėjęs pasivaikščioti tu nejučia susitinki kaimynus, pažįstamus ar seniai matytus draugus. To nepadarysi tiesiog važiuodamas automobiliu“, – sako #walk15 programėlės kūrėja.
Daugiau Vlados ir kitų sveikatingumo specialistų bei motyvatorių patarimų galėsite išgirsti vasario 21–23 dienomis Kaune, „Žalgirio“ arenoje vyksiančioje kasmetinėje parodoje „Sveikatos dienos 2020“.
Šeštadienį, vasario 22 d., parodoje bus galima sutikti ir Geros nuotaikos programos vykdančiąją trenerę Donatą Raižytę, kuri visiems susidomėjusiems pasakos apie minibatutų naudą sveikatai.
Bandomasis projektas moterims Geros nuotaikos programa pilotinėse Kazlų Rūdos ir Visagino savivaldybėse metu įvairaus amžiaus moterys ir vaikai ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę sportuoja ant minibatutų ir stengiasi kasdien nueiti ne mažiau kaip po 10 000 žingsnių, kurie fiksuojami išmaniaisiais prietaisais.
Projektu siekiama paskatinti moterų fizinį aktyvumą ir leisti patirti daugkartiniais moksliniais tyrimais įrodytą jo naudą psichoemocinei būklei, taip pat formuoti sveikatai palankios gyvensenos įgūdžius.
