Pučia pilvą – ne toks jau retas pojūtis moters gyvenime, ypač nėštumo metu, jei yra ginekologinių problemų, teko patirti pilvo operacijų ar gimdymą baigti cezario pjūviu. O ką ir kalbėti apie dažnos mūsų palydovą stresą, dėl kurio kyla dirgliosios žarnos sindromas!
Gydytojas Benas Sakalauskas sako, kad pilvo pūtimas retai byloja apie rimtą ligą, bet dėl geresnės gyvenimo kokybės šią problemą būtina tvarkyti.
Kauno „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytojas gastroenterologas Benas Sakalauskas tikina, kad pilvo pūtimas nėra vien netinkamo gyvenimo būdo pasekmė. Jį gali lemti įvairios ligos, nors kai kuriais atvejais nustatyti pilvo pūtimo priežastį gali tapti tikru iššūkiu.
Pilvo pūtimu žmonės dažniausiai įvardija pilnumo, pilvo apimties padidėjimo, tempimo, raižymo jausmą. Gastroenterologas B. Sakalauskas teigia, kad pilvo pūtimas vargina apie 20–30 proc. visos žmonių populiacijos ir iki 96 proc. pacientų, turinčių dirgliosios žarnos sindromą.
Būtina paminėti, kad virškinamajame trakte dujų yra visuomet, o jų pasišalinimas iš organizmo yra normalus procesas. Statistiškai žmogus įprastai per dieną orą iš virškinamojo trakto pašalina 15–23 kartus.
Pasak gydytojo, pagrindinis dujų virškinamajame trakte šaltinis – nurytas oras. Su kiekvienu kąsniu žmogus nuryja bent po kelis mililitrus oro, o gerdamas – ir dar daugiau. Kitas šaltinis – maisto medžiagų virškinimo procese išskiriamos dujos.
„Pilvo pūtimo jausmas atsiranda esant pertekliniam dujų atsiradimui virškinamajame trakte arba sutrikus jo pasišalinimui. Netinkami maisto produktai, dėl kurių virškinamajame trakte vyksta perteklinė dujų produkcija, yra viena iš pilvo pūtimo priežasčių, tačiau tikrai ne vienintelė“, – sako B. Sakalauskas.
Tarp priežasčių – pienas, vaisiai, nėštumas, nutukimas
Gydytojas pabrėžia, kad tiek epizodinis, tiek nuolatinis pilvo pūtimas – gyvenimo kokybę prastinantis reiškinys: „Dauguma susidūrusių su šia problema stengiasi malšinti simptomus, bet ne priežastį. O pilvo pūtimo priežasčių – daugybė. Jis gali būti sąlygotas organinių bei funkcinių sutrikimų.“
B. Sakalauskas kaip dažniausiai pasitaikančius organinius sutrikimus įvardija dietinius, pavyzdžiui, dujas skatinantį maistą, laktozės ar fruktozės netoleravimą, kurį sukelia toks maistas kaip pieno produktai, įvairūs vaisiai. Tai dažniausiai pasireiškia dėl virškinimo fermentų trūkumo.
„Laktozės netoleravimo atveju fermentų nesuskaidyta laktozė baigiama skaidyti žarnyno bakterijų ir dėl to išskiriamas didesnis kiekis dujų. Gana dažni yra sutrikimai dėl celiakinės gliuteno netolerancijos ar kasos sutrikimo“, – sako gastroenterologas.
Gydytojas priduria, kad taip pat vertėtų išskirti ir dėl cukrinio diabeto ar kitų priežasčių sąlygotos virškinamojo trakto motorikos sulėtėjimo, žarnyno nepraeinamumo, pooperacinių ar infekcinių ir kitų sutrikimų. Pilvo pūtimą taip pat gali sukelti nėštumas ir nutukimas.
Pasak B. Sakalausko, dažniausios funkcinių sutrikimų priežastys yra dirgliosios žarnos sindromas bei funkcinė dispepsija. Tai būklė, pasireiškianti nuolatiniu ar pasikartojančiu skausmo ar diskomforto jausmu epigastrio srityje, pilnumo jausmu, pykinimu.
Šie sutrikimai nustatomi atmetus organinius sutrikimus bei remiantis nusiskundimais ir ligos istorija. Esant tokiam dideliam kiekiui sutrikimų, kurie gali sukelti pilvo pūtimą, nustatyti priežastį gali būti tikras iššūkis. Todėl šį darbą rekomenduotina patikėti specialistui, nes tik žinant pilvo pūtimo priežastį gydymas bus efektyvesnis.
Pataria keisti mitybą
Anot gastroenterologo, pirmasis žingsnis gydant pilvo pūtimą – mitybos įpročių keitimas. Specialistas pataria valgyti lėtai, neskubėti, gerai sukramtyti maistą, valgyti atsisėdus, o ne gulint. Jis taip pat rekomenduoja vengti dujas skatinančių produktų: pupelių, svogūnų, salierų, morkų, džiovintų vaisių, bananų, abrikosų, Briuselio kopūstų, kviečių gemalų.
Tikslinga koreguoti dietą į turinčią mažai trumpųjų grandžių angliavandenių – valgyti mažiau pupelių, lęšių, porų, smidrų, slyvų, abrikosų, saldiklių su ksilitoliu, sorbitoliu ir manatoliu. Taip pat atsisakyti gazuotų gėrimų, kramtomosios gumos. Įtariant, kad pilvo pūtimą gali sąlygoti pieno produktai – atsisakyti laktozės, o įtariant celiakiją – atsisakyti glitimo turinčių produktų.
Jei mitybos įpročių keitimo efektas nepakankamas, galima vartoti vaistinius preparatus, turinčius veikliosios medžiagos simetikono, taip pat aktyvintą anglį, probiotikus. Nors šių preparatų efektyvumas mažinti pilvo pūtimą nėra aiškiai moksliškai įrodytas, juos skirti – labai populiaru.
„Ir, žinoma, nereikia pamiršti fizinio aktyvumo“, – priduria gyd. B. Sakalauskas.
Kada kreiptis į specialistus
B. Sakalauskas primena, kad apsilankyti pas gastroenterologą patartina, jei pilvo pūtimo simptomai išlieka nepaisant gydymo namuose, pilvo pūtimas stiprėja ar pacientas visiškai negali pašalinti dujų iš virškinamojo trakto.
„Nors dėl sunkios, gyvybei pavojingos ligos pučia pilvą retai, užsitęsus simptomams pirminė apžiūra yra būtina. Apžiūros tikslas – nustatyti aliarmo simptomus, kurie signalizuoja apie galimai rimtesnę ligą. Šie simptomai – pilvo skausmas naktį, svorio kritimas, kraujas išmatose, pilvo raumenų įtempimas, žarnų gurguliavimas, karščiavimas, vėmimas, išmatų suriebėjimas, viduriavimas“, – vardija gydytojas.
Pacientai tiriami susirenkant pirminius duomenis apie nusiskundimus ir atliekant fizinį ištyrimą. Pagal juos pradedame nustatyti labiausiai tikėtinas pilvo pūtimo priežastis. Jei kyla neaiškumų, galima tirti kraują – atlikti maisto alergenų testus, tirti dėl celiakijos, vertinti kasos virškinimo fermentų gamybos funkciją, paimti uždegiminių žarnų ligų žymenis, atlikti uždegiminių kraujo rodiklių tyrimą bei bendrą kraujo vaizdą.
Pasak mediko, esant poreikiui, galima atlikti ir instrumentinius tyrimus – fibroezofagogastroduodenoskopiją (FEGDS), fibrokolonoskopiją. Po jų, esant reikalui, atliekama biopsija ir siunčiama histologiniam audinio ištyrimui. Taip pat galima atlikti pilvo organų echoskopiją, o nustačius priežastį, paskirti ir tinkamą gydymą.
Bandomasis projektas moterims Geros nuotaikos programa pilotinėse Kazlų Rūdos ir Visagino savivaldybėse metu įvairaus amžiaus moterys ir vaikai ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę sportuoja ant minibatutų ir stengiasi kasdien nueiti ne mažiau kaip po 10 000 žingsnių, kurie fiksuojami išmaniaisiais prietaisais. Projektu siekiama paskatinti moterų fizinį aktyvumą ir leisti patirti daugkartiniais moksliniais tyrimais įrodytą jo naudą psichoemocinei būklei, taip pat formuoti sveikatai palankios gyvensenos įgūdžius.
