Rytiečių patarlę, kad liaunas medis vėtroje tik linksta, o stiprus – lūžta, versli mama Evelina Dumašienė tvirtina galinti tiesiogiai taikyti sau. „Buvau labai stiprus medis, kuris viską gali pats ir maniau, kad ilgai galės. Iš tikrųjų ir būčiau ilgai galėjusi, jei nebūtų sustabdžiusi motinystė“, – šypsosi ir prie kitokių minčių atvedusį sustojimą vadina vienu esminių lūžių savo gyvenime.
Jaukioje Evelinos studijoje pačiame Vilniaus centre prie kavos puodelio šnekučiuojamės apie tai, kad laikas, kol auga vaikai, vertinant iš viso gyvenimo perspektyvos, prabėga kone akimirksniu. „Galvoju, kad motinystei yra gera atsiduoti, – sutinka Evelina. – Bet buvo ir man toks etapas, kai jausdavausi jos išbalansuota. Vis dėlto esu sau dėkinga, kad atidaviau tą laiką vaikams, nes tai – geriausia investicija“.
Alkis aprėpti labai daug
Iš Alytaus kilusios Evelinos viduje nuolat sukosi ambicijų varikliukas: nuo pat vaikystės norėjosi labai plačiai, nes magėjo prasimušti į platesnį ir nepažintą pasaulį. Iš kelių vaizdžių potėpių netrunka rastis uolios pirmūnės, kantriu darbu pasiekiančios dešimtukus, paveikslas, o jame – pasirinkimų kryžkelė. Pažymiai leidžia sukti bet kuriuo profesiniu keliu, bet kaip suprasti, kuris tas tikrasis?
Ambicijų varikliuko apsukos didėja. Užuot išvykusi studijuoti ekonomikos politikos į Prancūziją, kurios kalba ir kultūra labai prie širdies, Evelina meta sau iššūkį ir suka į priešingą pusę – pasirenka verslo administravimo studijas Londone.
Anglijoje jau pačią pirmą dieną susiradau darbą. Nežinau, ar daugiau mokiausi, ar dirbau. Sukausi tokiu tempu, kad nebeturėjau laiko galvoti apie tai, ar galiu gauti kažką nemokamai. Tiesiog panirau į darbus pilnu etatu ir save išsilaikiau.
Po mokslų Londone Eveliną į Lietuvą parsiveža meilė. Kartu su dabar jau sutuoktiniu, kuris tuomet į Angliją buvo atvykęs kuriam laikui, jiedu grįžta tiesiai į Vilniuje besikuriantį garsios amerikiečių korporacijos filialą. Jame tik 13 darbuotojų, Evelina – viena iš jų. Kaip visada – maksimalistė, atiduodanti save visą.
Bet tada ateina motinystė, o kartu su ja – ir mamos onkologinė liga. Ambicijų varikliuko dideliu greičiu varomas gyvenimas akimirksniu sustoja. Staiga prieš akis iškyla lėkime įsisukusių tėvų paveikslas. Jie kalba, kaip vaikams suaugus, galėtų pradėti džiaugtis gyvenimu, bet skausmingai supranta – jau pavėlavo.
„Šitas įvykis mane labai paveikė. Supratau, jog reikia kažką gyvenime keisti, kad taip daugiau nebūtų“, –prisipažįsta Evelina.
Po mamos netekties ir abiejų vaikų priežiūros metų metams grįžusi į taip mėgtą darbą, rizikos vertinimo analitikė randa sunkumų suderinti pakitusias gyvenimo vertybes ir prioritetus. „Dabar galvoju, kad šiuos dalykus galima suderinti. Nebūtina skubėti. Išnaudoti ir integruoti savo talentus galima bet kurioje veikloje. Galėjau ir aš, bet tuo metu trukdė požiūris: arba jį reikėjo keisti, arba išeiti“, – svarsto Evelina.
Vis dėlto ji apsisprendžia išeiti. Tuo metu – į niekur. Ir iš ankstesnio alkio aprėpti labai daug, pradeda norėti labai mažai.
KAIP TAPTI PORTALO VERSLI MAMA DRAUGĖMIS IR TINKLAVEIKOS NARĖMIS
Šmutkės su prasme
Tvarkant daiktus ir drabužius, kuriuos būdama gyva mama taupė geresnei dienai ar rimtesnei progai, Evelinos viduje virte virė vertybinės kovos. „Kvestionavau vartojimo kaip vidinio variklio prasmę. Kodėl mes save užsukame daiktų reikiamybėje, kurios ratas niekada nesibaigs? Juk turint vieną, netruks atsirasti kitas, dar geresnis – taip ir gyvensime amžinai jų siekdami. Kodėl galvojame, kad kai pasieksime tą ir aną, būsime tikrai laimingesni? Ir kaip sustabdyti tą akimirką, kai gali džiaugtis gyvenimu čia ir dabar? Tiek, kiek esi, ir yra pakankamai“, – sukosi galvoje mintys.
Kaip tik tuo metu Evelinos gyvenime netikėtai atsirado prekyba – ta pati, kurios ji dievagojosi niekada nesiimsianti. Tačiau, kaip pati sako, tai buvo dar vienas asmeninis iššūkis. Stebėdama plastikiniais šiaudeliais žaidžiančias dukras, baisėjosi be pabaigos augančiu plastikinių atlieku kalnu. Daugkartinių šiaudelių, kurie, sykį nupirkti, ilgus metus tarnautų kaip kasdieniai stalo įrankiai, Lietuvoje tuo metu nebuvo.
Prekybos kračiausi: buvau įsitikinusi, kad šmutkės – ne man. Bet tuo pat metu galvojau: šitos šmutkės yra su prasme. Tad susikaupiau ir nusprendžiau: padarom šitą projektą.
Artėjo 2018-ųjų Kalėdos, iš Europos Sąjungos institucijų pasigirdo kalbų apie vienkartinių gaminių iš plastiko draudimą, taigi, Evelinos el. parduotuvė KITOKIA MINTIS atsidūrė tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje – rinka metėsi ieškoti alternatyvų. Šiaudelių asortimentą netrukus papildė gertuvės, puodeliai ir kiti daugkartinio naudojimo reikmenys, tarp klientų radosi ne tik pavienių pirkėjų, bet ir maitinimo įstaigų. Evelina elektroninę prekybą pelnytai ėmė vadinti savo pagrindine veikla.
Vis dėlto kalbėdama apie ją, versli mama netikėtai prasitaria neturinti labai didelių ambicijų – šis verslas esą svarbus tiek, kiek remiasi vertybėmis, kiek leidžia kurti realų pokytį ir apie jį kalbėti.
„Kalbėti ne tik į sąmoningą auditoriją, kuri supranta, kas yra gyvenimas be atliekų, bet ir į tą, kuri norėtų turėti gražų produktą, o vėliau galbūt susimąstytų, ką, kiek ir kodėl vartos. Ir man tai pavyko!“, – džiaugiasi Evelina, kuriai šis projektas tapo idėjiniu pamatu tolimesnėms veikloms. Juolab kad klientai pripažįsta, jog jų sąmoningumas ūgtelėjo, o pati atsakingo vartojimo idėja tapo užkrečiama.
EVELINOS SIŪLOMOS ATSAKINGO VARTOJIMO PREKĖS PORTALO VERSLI MAMA PARDUOTUVĖJE
Taškai motinystės triukšme
„Mano kaip asmenybės lūžio ir augimo etapas tęsėsi ir tęsiasi įvairiais pavidalais. Visus taškus sujungė ir daug pastiprinimo davė susidūrimas su koučingo filosofija. Vedama profesionalo, technikų ir klausimų būdu vis drąsiau judėjau tolyn“, – apie naują veiklos sritį kalba Evelina. Būtent koučingas įplieskė norą dalintis savo asmenybės ištekliais (pati sau juos Evelina įsivardina kaip talentus) ir taip kurti pokytį.
Dažniausiai žmonėms būna sunku įvardinti savo talentus. Bet jie gali būti patys mažiausi ir todėl sunkiai įvardijami. Nuo vaikystės save jaučiu esant labai empatišką. Taigi, įsivardinau, kad turiu Dievo dovaną pajausti žmones.
„Man patinka koučingo darbo specifika – ne apdalinti patarimais, kurie kartais įkvepia, o kartais gąsdina, bet leisti pasirinkti kelią pačiam. Apibūdinčiau tai kaip mąstymo stimuliavimą klausimų būdu. Tam tikri klausimai priverčia tave dirbti su savimi ir galvoti. Padedant koučeriui, įvyksta aiškus įsigarsinimas. Dažniausiai mes net nežinome, ko iš tiesų norime, bet pradėję dirbti, patys save išsilukštename“, – populiarų asmenybės tobulinimo metodą trumpai pristato naujoji portalo VERSLI MAMA tinklaveikos narė.
Tiesa, Evelina pripažįsta, jog koučingas nebuvo stebuklinga piliulė, kurios poveikis pasijuto vos palankius kursus, juolab kad ir pati netiki pasakojimais apie stebuklingus staigius atsivertimus. Tačiau gebėjimas pažvelgti į sudėtingiausius gyvenimo įvykius iš šviesiosios pusės atnešė daugiau supratimo ir darnos į šeimą, o pačiai Evelinai – išaugusią savivertę ir sielos ramybę, mat kaip ir dažna jauna mama, jautėsi išvarginta iš išorės primetamų motinystės įvaizdžių.
Mamos pavargsta ne nuo motinystės – mamos pavargsta nuo nepakeliamo streso matyti tą medijų ir aplinkos kuriamą tobulumo burbulą, kuriame daugiau ar mažiau visi gyvename. Manau, kad labai svarbu atrasti kelią, saugiai vedantį iš susikurtų socialinių burbulų, nes nuo jų atsiriboti nėra taip paprasta. Šiandien man atrodo labai svarbu apie tai kalbėti.
„Mes esame tapę produktais. Itin svarbu apie tai kalbėti moterims, o ypač – mamoms. Todėl, kad mamystėje vyksta pats didžiausias vartojimas. Šiame etape galima labai smarkiai nutolti nuo savo esmės, jeigu neatsiduodi motinystei iš tikrųjų“, – tvirtina dvi dukras auginanti versli mama.
EVELINOS SIŪLOMOS ATSAKINGO VARTOJIMO PREKĖS PORTALO VERSLI MAMA PARDUOTUVĖJE
Pasak Evelinos, absoliuti dauguma jaunų moterų, augindamos vaikus, pradeda gyventi kitų gyvenimus: lygina save ir mažuosius, bando atitikti nežinia kieno sugalvotus įsivaizduojamus standartus.
„Nežinau, ar visos turi per tai pereiti, bet lyginimasis su kitais yra vienas iš tų signalų, kad mes gyvename dirbtiniame burbule ir save stipriai nualiname, bandydamos pritempti prie tam tikrų sociumo konstruojamų reikalavimų“, – pastebi atsakingo vartojimo koučerė. Tačiau tam, kad išdrįstum atsiriboti nuo primetamo burbulo ir žengtum savo keliu, reikia drąsos sau leisti būti laiminga.
Mintis, tik kitokia
Bendrystės VERSLI MAMA tinklaveikoje nusprendusi ieškoti Evelina tiki partnerystės galia ir jaučiasi pasiruošusi ne tik gauti, bet ir duoti. Planuose ir veiksmuose jau sukasi idėja, kaip tęsiant koučerės karjerą, apjungti puoselėjamas iniciatyvas ir paversti jas vertę sau ir klientams kuriančiu projektu.
Savo klientą galiu apibūdinti labai glaustai – tai nuo vartojimo pavargęs žmogus. Žmogus, pavargęs nuo informacijos, daiktų, žmogiškųjų santykių vartojimo gausos.
Autentiškomis verslo mintimis gyvenanti Evelina šį kelią vadina būtinu tiek vaikams, tiek suaugusiems – juk šalinti šiukšles svarbu ir iš aplinkos, ir iš minčių. Pasak jos, tai būdas priartėti prie tikrosios gyvenimo prasmės ir laimės, lengvumo būtyje, išgryninti savo unikalumą, įsivardinti galias, talentus, tikslus ir lengviau įveikti kliūtis.
„Džiaugiuosi, kad dabar šiukšlių tapo mažiau tiek mano namuose, tiek galvoje. Taip jau yra, kad kol nesusidėlioji visko mintyse, tol aplinkoje niekas nepagerėja. Tikiu, kad nulaužta, bet atsitiesusi, vėl sužaliuosiu iš naujo, tik gal jau ne ąžuolu, o liepa“, – šypsosi versli mama.
Straipsnio nuotraukų autorė Mona Avik | moona.lt
KAIP TAPTI PORTALO VERSLI MAMA DRAUGĖMIS IR TINKLAVEIKOS NARĖMIS
Taip pat skaitykite:
Planavimo knyga 2020-iesiems – iš Dianos rankų
