Rudenį, kai ima mažėti saulės šviesos, jautresni sezoniniams pokyčiams žmonės ima kalbėti, esą juos apninka depresija. Tačiau specialistai sako, kad trumpalaikė prasta nuotaika ar liūdesys – dar ne depresija. Sunerimti reikėtų tuomet, kai slogutis, energijos stoka, nemiga ir bloga savijauta nepraeina daugiau kaip 2 savaites iš eilės.
Depresija nėra tiesiog geros nuotaikos nebuvimas – tai yra rimtas sveikatos sutrikimas, ženkliai sumažinantis žmogaus gyvenimo kokybę. Kaip rodo statistika, kas ketvirtas žmogus pasaulyje patiria vienokį ar kitokį psichikos sveikatos sutrikimą. Manoma, kad pusę visų ligonių, besikreipiančių į gydytojus, sudaro sergantieji paslėptomis depresijos formomis.
2018 m. atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla“), sergančių psichikos ligomis asmenų skaičius šalyje nuolat didėja: nuo 100 119 atvejų (3279,8/100 000 gyv.) 2010 m. iki 114 855 atvejų (3797,2/100 000 gyv.) 2018 m.
Depresijos klasika
Depresija (lot. depressio – prislėgtumas) – tai liguistas emocijų sutrikimas, kurį medikai diagnozuoja pagal jam dažniausiai būdingus klasikinius požymius:
- prislėgta, bloga nuotaika,
- apetito stoka, pykinimas arba bulimija,
- sulėtėjęs mąstymas, judesiai,
- spaudimo pojūtis krūtinės srityje,
- vidaus organų (širdies, žarnyno, kvėpavimo ir kt.) veiklos sutrikimai,
- nemiga, išsekimas,
- ilgesys ir neviltis,
- sunku susikaupti, dirbti,
- nebedžiugina jokia veikla,
- vargina kaltės ir beviltiškumo jausmas, savigrauža,
- žema savivertė,
- gyvenimas ima atrodyti betikslis,
- apima nerimas ir baimė, panikos atakos,
- būdingas ydingas mąstymas, dažnos mintys apie savižudybę,
- atsiranda emocinio balanso sutrikimas, pervargimas.
Priklausomai nuo vyraujančių simptomų skaičiaus, depresija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią.
Užsitęsusi neigiama emocinė būklė pradeda trukdyti ne tik buityje, sprendžiant įvairias problemas, mokantis ir dirbant. Kai kurie žmonės, niekur nesikreipdami, įpranta gyventi su tokia bloga savijauta gana ilgai ir net neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip. Statistika byloja, kad pasaulyje tik mažiau kaip pusė žmonių (daugelyje šalių tik 10 proc.), kenčiančių nuo depresijos, gauna tinkamą gydymą.
Atliktos studijos taip pat rodo, kad depresijos po gimdymo epizodas pasireiškia 12–16 proc. pagimdžiusių moterų, o motinoms paauglėms ši dalis siekia iki 26 proc. Depresija po gimdymo turi dvi formas: trumpalaikis ir švelnus depresijos epizodas, vadinamas motinystės liūdesiu, ir sunki ir potencialiai grėsminga depresija po gimdymo. Daugiau apie depresiją po gimdymo skaitykite čia.
Apie depresiją po gimdymo taip pat skaitykite: Ką reikėtų žinoti apie depresiją po gimdymo Pradėjau galvoti, kad esu siaubinga mama (3 klausimai apie depresiją pagimdžius) Išbandymai po gimdymo: persitvarko organų veikla, slenka plaukai, kankina nuovargis
Tarp rizikos veiksnių – finansinis nestabilumas
Pasak mokslininkų, psichikos ligoms išsivystyti didelę įtaką turi biologiniai, psichologiniai, socialiniai faktoriai ir jų tarpusavio sąveika. Pirmiausia minimi nedarbas, skurdas, migracija, socialinė atskirtis, socialinių ryšių praradimas, socialinis-ekonominis nestabilumas, neužtikrintumas, politinis nestabilumas.
Gyvenimo kokybę lemia asmens fizinė, dvasinė būklė, nepriklausomybės lygis ir socialinis ryšys su aplinka. Kai viena iš šių sričių sušlubuoja, pradeda kamuoti liūdesys, prislėgta nuotaika, nebedomina įprastinė veikla, sutrinka miego režimas, nuolat jaučiamas nuovargis, įtampa, padidėja irzlumas, atsiranda nerimas, sunku susikaupti.
Kai kurie žmonės tampa priklausomi nuo žalingų įpročių (alkoholis, rūkymas, vaistai, narkotikai, azartiniai žaidimai ir kt.). Mąstymas pasidaro impulsyvus, ekstremalus ir radikalus, o jausmai ir veiksmai – riboti bei suvaržyti.
Nustatyta, kad polinkis į įvairius psichikos sutrikimus ir depresiją gali būti užkoduotas bei perduodamas ne tik genetiškai. Jį taip pat gali lemti įvairių neigiamų aplinkos rizikos veiksnių, kurie paskatina cheminius ir hormoninius pokyčius žmogaus smegenyse ir organizme, visuma.
Galvos smegenyse yra daugybė veikliųjų medžiagų – serotonino, adrenalino, dopamino ir kt., – kurios reguliuoja psichinę žmogaus savijautą. Sutrikus šių medžiagų apykaitai, atsiranda įvairių psichikos pokyčių: nuotaikos svyravimų, apninka stiprus nerimas, baimė, įtampa, nemiga. Mintys gali tapti nenuoseklios, o aplinkos suvokimas – sutrikęs; pavyzdžiui, dėl to gali padidėti avarijų tikimybė.
Taip pat nustatyta, kad sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, vėžiu, širdies ligomis ir kt.), patiriant daug neigiamų gyvenimiškų situacijų (skyrybos, darbo praradimas, artimojo netektis, skolos), greitėjant gyvenimo tempui, gali atsirasti ne tik ilgalaikių nuotaikos sutrikimų, bet ir išsivystyti depresija.
Depresija skaičiais
- Nuo depresijos kenčia apie 350 mln. žmonių visoje planetoje.
- Depresija yra ketvirtoje vietoje tarp ligų, užkraunančių didžiulę ekonominę naštą visuomenei.
- Dėl klastingos išraiškos depresija dažnai lieka nepastebėta, nors tai sunki, ilgai trunkanti, lemianti didelį mirštamumą ir kančias liga.
- Moterys depresija serga dažniau negu vyrai.
- Depresija jau pirmauja neįgalumo priežasčių sąraše.
- Net ir išgydyta, depresija linkusi pasikartoti.
- Prognozuojama, kad iki 2020 m. depresija taps antra pagal dažnumą.
- Europoje kas 10 dirbantis žmogus kenčia dėl depresijos, o dėl prarasto darbo jos mastai nuolat didėja ir apima vis daugiau žmonių.
- Ispanijoje ir Prancūzijoje kas 5 dirbantis žmogus skundžiasi įvairiais depresijos simptomais, o britų darbuotojai yra patys nelaimingiausi Europoje.
- Nuo 40 iki 70 proc. bandymų nusižudyti yra siejami su depresija.
- Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2018 m. buvo užregistruoti 45 006 depresijos atvejai (16,6/1000 gyv.).
Psichohigiena – tarsi skiepas
PSO duomenimis, linksmi ir pozityviai nusiteikę žmonės net 40 proc. rečiau serga širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis.
Žmogaus smegenyse yra zonos, kontroliuojančios pozityvų pasaulio matymą ir bendrą fizinę sveikatą. Stimuliuojant šiuos centrus, galima išgydyti nuo daugelio ligų. Teigiamos emocijos yra pagrindinis šių centrų stimuliatorius, stabdantis streso hormonų (kortizolio, adrenalino) ir skatinantis teigiamų neuromediatorių – laimės ir džiaugsmo hormonų serotonino, dopamino, endorfinų, oksitocino – gamybą bei padedantis atsikratyti ne tik blogos nuotaikos, bet ir įvairių psichinių sutrikimų.
Mičigano valstijos mokslininkai padarė svarbią išvadą: optimistai gyvena per 80 metų, tuo tarpu pesimistai – net 10 metų trumpiau.
Geras humoro jausmas yra naudingas emocinei, fizinei ir socialinei sveikatai, kuria saugumą ir stiprina žmogiškąjį ryšį. Be to, svarbu žinoti, kad pozityvus požiūris dažnai gali būti nepakeičiamas pagalbininkas įvairiose sudėtingose gyvenimo situacijose.
Žmogus pats turi norėti ir stengtis išsikapstyti, gebėti valdyti savo gyvenimą ir prisiimti už jį atsakomybę. Tam gali padėti psichohigiena ir psichoprofilaktika.
Psichohigiena (gr. psyche – siela, hygieinos – naudingas sveikatai) – medicininės psichologijos sritis, aiškinanti, kaip saugoti ir stiprinti psichinę sveikatą. Ji tiria aplinkos poveikį psichikai ir rengia priemones, padedančias saugoti ir stiprinti psichinę sveikatą, ugdo atsparumą žalingiems veiksniams, moko sveikos gyvensenos.
Pirmasis psichohigienos veikalas „Aistrų, arba moralinė, higiena“ II a. buvo parašytas romėnų gydytojo Galeno.
Psichohigiena remiasi psichoprofilaktika, kuri skirstoma pagal amžių į keturias dalis: vaiko, paauglio, suaugusiojo ir senjoro. Ji tiria kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingas psichikos ypatybes. Psichinių ligų profilaktika – pagrindinė jos darbo kryptis. Nemažai dėmesio yra skiriama darbo (ypač protinio), šeimos santykių ir lytinio gyvenimo, vaikų ir paauglių auklėjimo ir mokymo, pagyvenusių žmonių psichohigienos problemoms spręsti.
Labai svarbu, kad kūdikis gimtų su sveika nervų sistema, paauglys be didelių sukrėtimų ir streso išgyventų brendimo laikotarpį, vyresnio amžiaus žmonės tinkamai adaptuotųsi darbo kolektyve ir šeimoje, o senjorai sulauktų orios senatvės.
Kaip stresas veikia sveikatą
Padidėjęs gyvenimo tempas (transportas, mechanizacija, elektroniniai ryšiai), didžiulė įvairios informacijos lavina (televizija, radijas, mobilieji telefonai, žiniasklaida), didina nervines perkrovas ir iš kiekvieno žmogaus reikalauja vis daugiau nuolatinės įtampos, nervų sistemos judrumo, lankstumo, atsparumo ir adaptacijos.
Visos problemos kyla dėl to, kad žmogaus biologinės evoliucijos tempas atsilieka nuo socialinės raidos tempo. Anatominiai ir biologiniai žmogaus prisitaikymo mechanizmai beveik nepakito, o jiems keliami reikalavimai – smarkiai išaugo. Neįprastos situacijos, naujovės daugelį veda į neviltį ir sukelia stresą.
Verta prisiminti vengrų kilmės Kanados gydytojo endokrinologo Hanso Hugo Seljė 1936 m. sukurtą adaptacinio streso teoriją. Stereotipinių bendrųjų žmogaus atsakomųjų organizmo nespecifinių reakcijų visumą į įvairiausių dirgiklių poveikį jis pavadino bendruoju adaptacijos sindromu (BAS).
BAS yra organizmo, patekusio į nepalankias sąlygas, nespecifinių reakcijų visuma (stresas). Įvairius išorinius dirgiklius (biologinius, cheminius, mechaninius, emociogeninius), veikiančius nervų sistemą, Seljė pavadino stresoriais.
Stresoriais gali būti įvairiausi veiksniai: virusai, mikrobai, aukšta ar žema temperatūra, nuodai, cheminės medžiagos, emociogeniniai (galintys mus sujaudinti ir veikiantys mūsų emocinę būseną), pavyzdžiui, nelaimė, šiurkštus žodis, nuoskauda.
Dirgikliai (stresoriai) sukelia nespecifinių tiems dirgikliams pakitimų kompleksą organizme – BAS (stresą). BAS yra apsauginis organizmo mechanizmas, kuris veikia prieš aplinkos faktorių žalojančią įtaką.
Negali pakeisti pasaulio? Keisk savo požiūrį!
Nedidelis ir nepastovus stresas yra normali ir adekvati žmogaus gynybinė reakcija, lemianti adaptaciją, rezistenciją (atsparumą) ir apsauganti nuo išsekimo. Sutrikus adaptaciniams prisitaikymo mechanizmams, stresoriai, veikdami galvos smegenyse esančio pagumburio reguliuojamas endokrininės sistemos funkcijas, pakeičia hormonų vidinės terpės pastovumą. Tai gali sukelti ne tik emocinį stresą, širdies ir kraujagyslių ligas, arterinę hipertenziją, odos ligas (egzemą, žvynelinę), skrandžio ir žarnyno ligas, opas, bet ir depresiją.
Mes negalime pakeisti stresorių, bet galime pakeisti savo reakciją ir požiūrį į juos, koreguodami savo gyvenimo būdą.
Mūsų atsakas ir reakcija į situaciją, problemą, įvykį ar reiškinį lemia, ar mes patirsime stresą. Dažnai patys sau sukeliame neigiamas emocijas, netinkamai ar neadekvačiai reaguodami. Visiems yra žinomi optimistų ir pesimistų skirtingo požiūrio į tą patį reiškinį, įvykį ar problemą anekdotiški variantai, pvz., apie pusiau tuščią ar pusiau pilną stiklinę.
Dabartinis žmogus skęsta rytdienos rūpesčiuose ir niekaip negali atitrūkti nuo vakarykštės dienos. Pasak specialistų, nuo skubos padėtų sustoti požiūris čia ir dabar (lot. hic et nunc), „altruistinis egoizmas“, toksinių santykių ir žmonių vengimas, laiku pasakyti žodžiai stop arba ne.
Pripildykite savo aplinką įdomių, džiaugsmą teikiančių užsiėmimų ar veiklų. Daugiau laiko leiskite, bendraukite ir išsikalbėkite su pozityviai nusiteikusiais, įdomiais žmonėmis.
Labai svarbu išmokti ilsėtis ir fiziškai grūdintis dirbant protinį darbą, kad nepakliūtumėte į užburtą ratą „perkrovimas – pervargimas – nemiga – perkrovimas“.
Raumenų atpalaidavimas yra teigiamų emocijų, pusiausvyros, bendros ramybės ir pasitenkinimo būsenos išorinis rodiklis. Nuovargis po įtempto protinio darbo greičiau praeina ne pasyviai ilsintis, o aktyviai leidžiant laiką lauke, mankštinantis ar atliekant fizinius pratimus.
**
Statistika byloja, kad net 70 proc. žmonių, kurie lankosi pas gydytojus, negali susidoroti su gyvenimo sunkumais. Depresijos gydymo sudėtingumą lemia neigiamas požiūris į ligą, ligos kaip tokios neigimas ir požiūris į ją kaip į socialinę stigmą. Jei prislėgta nuotaika trunka ilgiau kaip kelias savaites ar mėnesius, būtina kreiptis į kompetentingą specialistą: psichologą, psichiatrą, socialinį darbuotoją arba pasiskambinti psichologinės pagalbos tarnybos telefonai.
Svarbu neuždelsti, nes kur kas geriau yra išsiverkti ant draugo peties ar pas psichologą, nei juoktis ir baigti gyvenimą savižudybe.
