Kūno kalba: maži žingsneliai, vedantys didelių pokyčių link

Visi žinome ar esame girdėję, kad mūsų kūno kalba formuoja kitų žmonių nuomonę apie mus. Bet ar žinojote, jog mūsų kūno kalba formuoja mūsų nuomonę apie save?

Kokia svarbi kūno laikysena mūsų savijautai ir savivertei, savo TED kalboje atskleidė Harvardo verslo mokyklos profesorė Amy Cuddy, tyrinėjanti neverbalinę elgseną. Jos pranešimas šia tema tapo antruoju pagal peržiūrų skaičių per visą TED istoriją. Mokslininkė pristatė savo tyrimo rezultatus, įrodančius, kad vos kelios minutės galios pozicijoje gali išties pakeisti nuomonę apie save, padidinti vidinę jėgą, pažadinti drąsą rizikuoti. Suprantama, iš susigūžusio, nevykėliu save laikančio asmens per akimirką tapti dėmesį kaustančiu lyderiu nepavyks, tačiau nuosekliai dirbant su savimi ir pratinantis keisti laikyseną, ima keistis ir mąstysena.

Sąmoningas kūno pozų keitimas yra efektyvesnis nei savęs raginimas žodžiais, kuriais tą akimirką netikite. Bandymas save įtikinti gali virsti savęs vertinimo pratybomis, ypač tada, kai jau stresuojate ir itin jautriai reaguojate į socialinį vertinimą, taip sustiprindami nepasitikėjimą savimi. Taikant kūno ir proto metodus, tokius kaip galios pozų nutaisymas, pasitelkiamas kūnas, kurio ryšys su protu primityvesnis ir tiesioginis, tad išvengiama psichologinių užtvarų.

Kaip prisijaukinti galios pozicijas ir elgtis laisviau, jaustis vertu būti pačiose aukščiausiose pozicijose, A. Cuddy plačiau rašo savo knygoje „Išdrįsk pažadinti savo vidinę jėgą“. Pokyčių siekti ji pataria darant mažus žingsnelius.

Sulėtinkite tempą

Kaip su galia susijęs lėtas kalbėjimas, pauzės ir užimama erdvė, taip su ja susijęs ir laikas, skirtas atsakymui apgalvoti, apsispręsti labai įtemptomis akimirkomis. Tempo sulėtinimas yra dar vienas būdas pajusti savo stiprybę. Skuba ir panika yra bejėgiškumo išraiška, kurios rezultatai dažniausiai prasti.

Kodėl reikėtų skubėti ir priimti prastą sprendimą, kai įtampa ir taip neleidžia dirbti visu tempu? Didžiausius išbandymus reikia sutikti be baimės, juos įveikti be nerimo ir užbaigti be apgailestavimų. Mums nepavyks to padaryti, jei sieksime keistis dabar pat. Turime tai daryti palengva, kaskart paragindami save judėti vis toliau.

Nebijokite nieko neveikti

Nieko neveikimas irgi yra veikla, kuri sušvelnina pavojaus jausmą. Įsisąmoninus, kad galite sustabdyti skriejantį traukinį, gebėsite įvertinti situaciją, blaiviau reaguoti ir aiškiau pamatyti bendrą vaizdą. Nieko neveikimas yra kur kas geresnis pasirinkimas nei kažką daryti skubiai, neapgalvotai. Pajutę įtampą, priminkite sau dirbti lėčiau ir mažiau dėmesio kreipti į rezultatus. Tempo sulėtinimas gali tapti atgaivos šaltiniu, padėti nusiraminti ir adekvačiai reaguoti net įtemptose situacijose.

Paraginkite save

Pasak knygos „Išdrįsk pažadinti savo vidinę jėgą“ autorės A. Cuddy, reguliariai save paragindami galiausiai pasiekiame to, ko norime, net jei iš pradžių nežinome savo troškimo. Pirmieji raginimų poveikio tyrėjai juos pavadino nanodalelės dydžio investicijomis, kurios duoda „vidutinį pelną“.

Idėja ta, kad didėjantys pokyčiai, paremti mažyčiais paraginimais, galiausiai atneš ne tik profesinę sėkmę, bet ir pasitikėjimą savimi, ramybę, didesnę savikontrolę, geresnius santykius, sveikatą ir gerovę. Savęs niuktelėjimas yra minimalūs kūno kalbos ir (arba) mąstymo pakeitimai, kurių tikslas – būtent šią akimirką šiek tiek pagerinti psichologinę būseną ir elgesį.

Kitaip nei ambicingesni programinio pobūdžio pokyčiai, ilgalaikiai gyvenimo tikslai ir priverstinis dalykų, kuriais iš tiesų netikime, tvirtinimas, savęs niuktelėjimai susiję su natūraliais ir prigimtiniais polinkiais. Kai paraginate save, tarp realybės ir tikslo tėra siauras plyšelis; jis nebaugina, o tai reiškia, kad būsite mažiau linkęs pasiduoti.

Kelkite sau realius, trumpalaikius tikslus

Raginimai veiksmingi, nes susikoncentruojama ne į rezultatus, o į tai, kaip siekti tikslo. Duodant sau didelius pažadus dėmesys skiriamas neigiamiems dalykams, kurių norime atsikratyti, o ne teigiamiems, kuriuos galėtume padaryti geriau. Nenorime kasdien galvoti apie nemėgstamas savo savybes. Tai nemalonu ir mažina motyvaciją, o galvodami apie gerus dalykus, kuriuos galime dar geriau padaryti, imame nekantrauti ir trokštame kibti į darbą. Tad užuot pasiryžę nubėgti maratoną, leiskite sau tiesiog pamėginti rytais bėgioti ir pažadėkite pakartoti, jei patiks.

Mūsų požiūrį dažnai lemia elgesys, o ne požiūris į elgesį. Kai matome save ką nors darant drąsiai ir kompetentingai, galime prisiminti tą patirtį ir iškilus panašiam iššūkiui kitą kartą mums jau lengviau imtis tinkamų veiksmų. Mūsų galios ir savivertės jausmai stiprėja, jaučiamės to verti, gerėja gebėjimas susitelkti į šią akimirką ir nebe taip rūpinamės rezultatais.

Pasitelkite kūno kalbą

Kai pasitelkiame gilų kvėpavimą, šypsojimąsi, tiesią sėdėseną ir galios pozas, mūsų neblaško momentinis savęs vertinimas. Susitelkiame į dabartį ir imamės to, kas geriausia tą akimirką. Pasitelkus neverbalines išraiškas mūsų elgesys pasikeičia. Galios pozomis galime po truputį keisti savo požiūrį, o tai laikui bėgant paskatins didelius pokyčius. Pirmasis pokytis gali sukelti grandininę reakciją. O fiziologiniai (pvz., hormonų) pokyčiai, kurie susiję su galios pozomis, įtvirtina jas lydintį elgesį.

Neverbalinė išraiška yra dvikryptis pokalbis, nes asmens išraiška sufleruoja atsakymą. Šios sąveikos sustiprina įspūdį, kurį susidarome vienas apie kitą ir apie save – tai mūsų elgesį paveikia ne tik bendraujant tą akimirką, bet ir kitą kartą panašioje situacijoje. Kai mūsų laikysena pasitikinti ir atvira, kiti žmonės reaguoja taip pat, nesąmoningai sustiprindami ne tik savo suvokimą apie mus, bet ir mūsų supratimą apie save.

Tekstą Amy Cuddy knygos „Išdrįsk pažadinti savo vidinę jėgą“ motyvais parengė Justina Mikeliūnaitė

Taip pat skaitykite:

Keičiasi kūno kalba – keičiasi ir elgesys (praktiniai patarimai)

Kada nors man gims sūnus, ir aš viską padarysiu atvirkščiai

Stabtelėk pabūti su vaiku