Susipažinkite su dar viena Visagine vykusio projekto Šeimų vakarienė šeima – Julija ir Jevgenijumi Zinkevič, kurie sąmoningai atsisakė mėsos ir sako dėl to nė kiek nesigailintys. Toks įspūdis, kad Visaginas tampa tikru sveikos gyvensenos aktyvistų centru!
Julijos tėvų gimtinė – Čeliabinsko miestas prie Uralo kalnų. Pas Lietuvoje atominę elektrinę statantį tėtį Julija su mama atvyko būdama vos trijų mėnesių. Visagine užaugo, sukūrė šeimą su vietos baltarusiu ir sako, kad geresnę vietą gyventi būtų sunku rasti.
Mokydamasi mokykloje, Julija mamai dievagojosi, kad į Visaginą, šitą kaimą, tai jau niekada negrįš. Bet pagyvenusi Maskvoje, Londone, pamilusi Vilnių, vis tik suprato: dideliuose miestuose jai gaila laiko. Tad grįžo ten, kur užaugo.
„Man patinka Visaginas, nes jis mažas, saugus, čia dauguma vieni kitus pažįsta“, – vardija privalumus, tokius būtinus auginant du mažus vaikus: Anastasiją (8) ir Nikitą (4). Ir prisipažįsta kol kas nematanti savo gyvenimo Lietuvos sostinėje, kur šeimos ateičiai ruošiasi vyras Jevgenijus.
Kaip ir dauguma Visagino vaikų, Julija mokėsi muzikos. Netgi tapo profesionalia vargonininke! Tačiau neradusi didžiojo pašaukimo mene, pasuko kita kryptimi – į sporto pedagogiką. Šiuo metu pavaduoja motinystės atostogų išėjusią akrobatikos trenerę miesto sporto mokykloje. O tų mokyklų Visagine, ko gero, daug kaip niekur kitur. Ir kainos nesikandžioja: sporto būreliai kainuoja 6 eurus per mėnesį, meninis lavinimas – kiek brangesnis, bet vis tiek įperkamas bet kuriai šeimai.
Zinkevičių šeimoje karaliauja dvikalbystė. Gimus vaikams, Julijai pasitaikė viena knyga, kurią perskaičiusi suprato, kad jei linki savo vaikams gero, turi su jais kalbėti kita kalba. Tad nuo pusės metų su savo mažaisiais Julija pradėjo kalbėti lietuviškai, o Jevgenijus toliau bendrauja rusiškai.
Nepaisant to, kad vaikai mamai atsako rusiškai, mokykloje valstybinė kalba jiems sekasi kuo puikiausiai. Kitaip nei pačiai Julijai, kuriai mokykloje turbūt nebuvo labiau nemėgstamo dalyko nei lietuvių kalba. Tačiau įstojusi mokytis, susidraugavo su lietuvaite ir persilaužė. „Ji nieko nesuprasdavo rusiškai, o aš nelabai suprasdavau lietuviškai, bet mums be galo patiko būti kartu“, – štai kaip draugystė gali lengvai išmokyti net pačių sudėtingiausių dalykų.
Iš kitos draugės Julija išmoko nebevalgyti mėsos. Be jos gyvena jau 11 metų ir tvirtina nepasigendanti. Sunku buvo nebent pirmuosius 3 mėnesius, kai reikėjo išmokti gaminti iš sojų. „Dėkoju vyrui, kad jis valgė mano pagamintą maistą, nes kai dabar prisimenu savo pirmųjų vegetariškų patiekalų skonį, nesakyčiau, kad buvo skanu“, – juokiasi.
Mėsą ant Zinkevičių stalo pakeitė soja, ankštiniai, panyras (baltyminis sūris), o trūkstamų maisto medžiagų suteikia natūralūs augaliniai papildai. Tiesa, išvykęs į Vilnių, Jevgenijus vėl tapo visavalgiu – paprasčiausiai nėra kam gaminti vegetariškų patiekalų. Tačiau Julija dėl to nesisieloja ir pabrėžia nesanti fanatikė, nesiekianti šalintis ar perauklėti kitaip gyvenančių. Svečiuojantis pas tėvus, mėsos leidžia paragauti ir savo vaikams – jiems smalsu skonis.
„Norėčiau sulaukusi 45 metų visai nebedirbti ir būti finansiškai laisva, skirti daugiau laiko šeimai, vaikams, kelionėms, – apie ateities svajones ambicingai kalba Julija. – Nenorėčiau gyventi kaip tie žmonės, kurie sulaukę 60-ies, dar vis eina į darbą, po darbo važiuoja į sodą, o pabūti su artimaisiais paprasčiausiai nebeturi sveikatos“.
TEŠLOJE KEPTAS VARŠKĖS SŪRIS 
„Visaginas – tai atskira respublika. Mes ne lietuviai, nors ir kalbame lietuviškai. Bet ir nebe rusai – Rusijoje kaip rusų mūsų jau nepriima. Marga tapatybė“, – sako Julija, ant stalo dėdama ne mažiau margus vegetariškus patiekalus, kuriuose apsijungia skirtingų pasaulio kraštų kulinarinės tradicijos.
Į 2–3 stiklines miltų įberkite maltų prieskonių, pvz., 1/3 šaukštelio ciberžolių, 1/3 šaukštelio kvapiųjų ferulų (angl. asafetida), 1/3 šaukštelio juodųjų pipirų ar žiupsnelį aitriųjų paprikų. Pasūdykite šaukštu druskos.
- Įpilkite į miltų ir prieskonių mišinį tiek vandens, kad maišant išeitų grietinės tirštumo tešla.
- Supjaustykite juostelėmis ar gabalėliais saldaus pieno sūrį (panyrą) ir pamirkykite sūriame vandenyje.
- Įvyniokite sūrio juosteles ar gabalėlius į nori jūros dumblių lapelius.
- Įkaitinkite keptuvėje aliejų arba lydytą sviestą (ghi).
- Pamirkykite į tešlą sūrį, apvyniotą jūros dumblių lapeliu.
- Apkepkite iš abiejų pusių, kol gražiai pagels.
- Pastaba: idealus garnyras prie tešloje kepto varškės sūrio – šviežių agurkų ar pomidorų salotos.
**
Iš projekto Šeimų vakarienė gimė to paties pavadinimo knyga. Joje sudėta trumpa šių dienų Visagino kultūrinė ir 
kulinarinė istorija. Dalindamosi maistu ir asmeninėmis istorijomis, visaginiečių šeimos atvirai pasakoja apie tai, kaip augo patys ir kaip augina savo vaikus, kas juos atvedė į patį jauniausią šalies miestą, kokį gyvenimo būdą ir tradicijas jie puoselėja.
Projektas „Šeimų vakarienė“ Visagino m. savivaldybėje įgyvendintas pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ ir finansuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
