Egzistuoja begalė priežasčių, dėl kurių kyla autoįvykiai. Tačiau kai kurie transporto priemonių susidūrimai įvyksta dažniau nei kiti. Todėl jei esate vairuotojas, labai svarbu žinoti dažniausiai pasitaikančias autoįvykių priežastis, tokiu būdu sumažinant jų kilimo riziką.
1. Vairavimas išgėrus ir apsvaigus nuo narkotikų
Jau ne vienerius metus daugybė organizacijų ir valstybinių institucijų atkreipia didelį dėmesį į vairavimą išgėrus, kaip vieną iš dažnai pasitaikančių žmonių žūčių priežasčių. Nors įstatymai, susiję su vairavimu išgėrus ar apsvaigus nuo narkotikų, yra labai griežti, panašu, jog jie
nesumažina šios visuomenės sveikatos problemos masto.
Deja, bet niekuomet negalime būti apsaugoti nuo kitų vairuotojų, kurie už vairo sėda apsvaigę. Todėl ypatingai svarbu keliuose būti budriems ir elgtis labai atsakingai.
2. Vairavimas išsiblaškius
Vairavimo išsiblaškius statistika kelia didžiulį susirūpinimą, ypač dėl to, kad vairavimo išsiblaškius daugumoje atvejų galima beveik visiškai
išvengti. Ekspertai mano, kad išsiblaškymas vairuojant yra didelė visuomenės sveikatos problema. Dėl išsiblaškiusio vairavimo sutrumpėja reakcijos laikas, nesugebama išlaikyti transporto priemonės eismo juostoje ir netgi įvyksta katastrofiški eismo įvykiai, kurių metu sunkiai sužalojami ar žūsta žmonės.
Kai transporto priemonę vairuojantis žmogus naudojasi mobiliuoju telefonu arba dėl kitų priežasčių savo dėmesį atitraukia nuo kelio,
kiekvienam eismo dalyviui, įskaitant ir patį vairuotoją, kyla didelis pavojus.
Deja, per pastarąjį dešimtmetį dėl mobiliųjų telefonų ir GPS technologijų naudojimo transporto priemonėse reikšmingai padaugėjo eismo įvykių, kuriuos sukelia išsiblaškymas.
3. Prasti orai
Oro sąlygos keliuose dažnai turi didelę įtaką autoįvykių kilimui. Tiesą sakant, jos yra viena iš pagrindinių autoįvykių priežasčių.
Kai dėl blogų oro sąlygų įvyksta avarija, jums gali kilti klausimas, kaip galite gauti kompensaciją. Kaip bebūtų, už avariją vis tiek yra atsakingas vienas iš vairuotojų, kuris per tirštą rūką ar plikledį atsitrenkė į kitą automobilį. Visi vairuotojai, norėdami išvengti nelaimingų atsitikimų, turi būti atsargūs vairuodami blogomis oro sąlygomis.
Blogos oro sąlygos reikalauja atsargumo prie vairo. Kelias, kuriuo saugu važiuoti 90 kilometrų per valandą greičiu vasarišku oru, gali būti
pavojingas važiuojant 60 kilometrų per valandą greičiu didelės liūties metu.
Vairuotojams, kurie eksploatuoja savo transporto priemones prastomis oro sąlygomis, tarsi keliai būtų sausi ir švarūs, gali tekti susidurti su labai rimtais autoįvykiais. Ir net jei nesusidursite su kitu automobiliu, kyla didelė rizika nuvažiuoti nuo kelio ar atsitrenkti į atitvarus, medžius, ar kitus objektus. Jei pasiseks sužalojimų nepatirsite, tačiau tuomet neišvengiamai teks kviesti techninę pagalbą kelyje, pasinaudojus https://carone.app mobiliąja programėle.
4. Greičio viršijimas
Greičio viršijimas jau daugelį metų yra didelė problema Lietuvos keliuose. Tai reikšmingai prisideda prie didelės dalies sunkių eismo įvykių.
Su kiekvienu 15 km/h greičio padidinimu virš 80 km/h ribos, tikimybė, kad automobilio vairuotojas ir keleiviai avarijos metu žus, padvigubėja.
Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad skirtingai nei dauguma vairuotojų mano, greičio viršijimas pavojingas ne tik greitkeliuose, bet ir rajoniniuose keliuose, miesto gatvėse ir kituose keliuose. Todėl sėdint už transporto priemonės vairo, būtina elgtis atsakingai ir laikytis kelių eismo taisyklių, jokiu būdu neviršijant leistino greičio.
5. Neatsargus vairavimas ir pyktis keliuose
Vairuojant transporto priemonę visuomet yra susiduriama su tam tikro lygio nelaimingų nutikimų rizika. Tačiau ši rizika gerokai padidėja, kai kiti vairuotojai kelyje elgiasi neatsakingai. Vieni vairuotojai suklysta, kiti gali tyčia vairuoti pavojingai ir agresyviai.
Dauguma vairuotojų kada nors yra tapę nekantrūs prie vairo. Didelės transporto priemonių spūstys ir lėti vairuotojai gali išvarginti ir sukelti
papildomą įtampą, ypač jei skubate arba vėluojate. Tačiau toks nekantrumas negali lemti, kad vairuosite neatsargiai ar agresyviai.
Vairuotojai, kurie vairuodami leidžia savo emocijoms nusverti jų sprendimus, gali sukelti rimtų ir mirtinų nelaimingų atsitikimų. Agresyvus
vairavimas yra viena dažniausių autoįvykių priežasčių. Neatsargus vairavimas, pyktis kelyje ir važiavimas pernelyg arti priešais esančios
transporto priemonės – tai vieni iš dažniausiai pasitaikančių agresyvaus vairavimo atvejų.
6. Važiavimas per „Stop“ ženklą
Lietuvos keliuose pavojų vairuotojams kelia ir „Stop“ ženklais, o ne tik šviesoforais valdomos sankryžos. Nors prie „Stop“ ženklo autoįvykiai
įvyksta dėl įvairių priežasčių, tikrasis pavojus kyla dėl vairuotojų sprendimų priėmimo.
Mūsų šalies keliuose vairuotojai ne tik privalo sustoti prie „Stop“ ženklo – jie taip pat turi patys nuspręsti, kada saugu važiuoti (panašiai kaip
vairuotojai turi nuspręsti, ar sulėtinti, ar padidinti greitį, kai užsidega geltonas šviesoforo signalas). Vairuotojai ne visada priima geriausius sprendimus, o ir kelio sąlygos ne visada palengvina tokių sprendimų priėmimą.
7. Raudono ir geltono šviesoforo signalų nepaisymas
Sankryžos yra vienos pavojingiausių vietų kelyje. Vienas dalykas, dėl kurio sankryžos su šviesoforais yra tokios pavojingos, yra tai, kad geltonas šviesoforo signalas užsidega prieš raudoną šviesoforo signalą.
Geltonas šviesoforo signalas yra „viena pavojingiausių kliūčių, su kuriomis žmonės susiduria kelyje“, nes priverčia vairuotojus per sekundę ar mažiau laiko priimti neaiškų sprendimą. Kaip bebūtų, geltonas šviesoforo signalas vairuotoją informuoja, kad jis turėtų sulėtinti greitį ir pasiruošti sustoti.
Deja, bet nemaža dalis vairuotojų mano, kad geltonas šviesoforo signalas reiškia „paskubėk“. Priėmus neteisingą sprendimą, eismo įvykiuose gali nukentėti nekalti žmonės.
8. Pavojai keliuose
Vairuotojai pagrįstai tikisi, kad kelių danga bus be nuolaužų, duobių ir kitų pavojų, dėl kurių jie gali prarasti savo transporto priemonės kontrolę. Deja, bet atsakingos šalys kartais nesugeba tinkamai įspėti, prižiūrėti ar remontuoti kelių, kad jie būtų saugūs važiuoti.
Kai kurie įprasti žmogaus sukelti pavojai keliuose, apie kuriuos reikėtų įspėti yra duobės, griūvantys kelio kelkraščiai, kelio dangos pasikeitimai, kelio juostų ženklinimo arba kelio ženklų trūkumas, dėl išsiliejusių skysčių susidariusi slidi danga, staigūs posūkiai ir nuolydžiai bei įvairios vizualinės kliūtys.
Šalys, atsakingos už tai, kad mūsų keliai būtų saugūs ir švarūs, turi imtis atsargumo priemonių, kad pavojai neatsirastų iš niekur.
9. Netinkamai rodomi posūkiai
Netinkamas posūkių rodymas yra dar viena dažna autoįvykių priežastis. Dėl šios priežasties daugiausiai eismo įvykių įvyksta sankryžose ir kertant priešpriešinio eismo juostą.
Be to, dar labiau eismo įvykių rizika padidėja, kai vairuotojai nenaudoja posūkio signalų arba važiuoja prastomis oro sąlygomis. Eismo įvykiai
sukant į kairę gali pavirsti mirtinomis situacijomis, ypač kai susiduria sukanti transporto priemonė ir motociklas.
Šie T formos susidūrimai, kai viena transporto priemonė susiduria statmenai kitai transporto priemonei, abiejų transporto priemonių
vairuotojus veikia katastrofiškomis jėgomis ir dažnai baigiasi sunkiais sužalojimais bei mirtimi.
10. Vairavimas esant mieguistam
Vidutiniškai suaugęs žmogus kiekvieną naktį neišmiega rekomenduojamo valandų kiekio. Todėl kasdien jie gali vairuoti pavargę, ypač ilgų rytinių ir vakarinių kelionių į darbą metu.
Mieguistas vairavimas yra daugelio autoįvykių priežastis. Kai vairuotojas yra pavargęs, jis gali nepastebėti kelyje esančių dviratininkų ar pėsčiųjų.
Jis gali važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui arba nepastebėti „Stop“ ženklo. Jis netgi gali užmigti prie vairo ir įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą.
Nustatyta, kad vairavimas esant mieguistiems daugeliu atžvilgių panašus į vairavimą išgėrus. Vairuotojų reakcijos laikas sulėtėja, koordinacija sutrinka, sutrinka vertinimas. Todėl jei jaučiatės mieguisti, jokiu būdu nesėskite už automobilio vairo.
Iliustracija iš ©pixabay.com
