Versli mama: laukti, kol paaugs ar pradėti?

Diplomuota ir versli mama – Monika Sirbikienė šiemet susilaukė pirmagimio ir Vilniaus universiteto Verslo mokykloje sėkmingai baigė MBA Entrepreneurship programą. (Edgaro Kurausko nuotr.)

Šiuolaikinės aktyvios mamos tvirtina, jog motinystė suteikia sparnus – jėgų esą pakanka ne tik vaikams, bet ir verslui auginti. Ar iš tikro versli mama gyvena rožiniame ir pūkuotame pasaulyje, kur vaikai – taikūs ir ramūs, o verslas klojasi be jokių iššūkių?

„Jokių sparnų nėra – tai viso labo tik hormonai“, – pakilią nuotaiką sau įprastu kandžiu stiliumi skuba drumsti Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė, portalo VERSLI MAMA vadovė. Pasak keturių vaikų mamos, jei augindama mažą vaiką moteris dar turi ūpo ir sveikatos užsiimti kokia nors papildoma veikla, tai reiškia, kad jos gyvenime viskas iš esmės yra gerai ir iki laimės trūksta tik pačios susigalvotų iššūkių.

Antropologija ir gyvybės mokslais laisvalaikiu besidominčios verslios mamos manymu, moters smegenys per ilgus žmonijos vystymosi amžius prisitaikė reaguoti į palikuonims kylančius pavojus ir stengtis juos bet kokia kaina apginti.

Prisiminkime kad ir netolimus mūsų močiučių laikus – vos prieš 50-60 metų vaikui užauginti pirmiausia reikėjo apsčiai fizinių jėgų, kurių dažna šiuolaikinė moteris nebeturi nė pusės tiek. Pagimdžiusiai moteriai reikėjo kuo greičiau atsigauti ir grįžti prie ūkio darbų, ilgai žindyti, apskalbti šeimą, pasirūpinti geriamojo vandens ir malkų būstui apšildyti, pasiūti ar numegzti sau ir šeimai drabužių, o per vasarą ir rudenį – prikaupti maisto atsargų šaltajam pusmečiui.

Kalbėdama apie verslą ir motinystę programos „Mommypreneurs“ pristatymo renginyje, portalo VERSLI MAMA vadovė Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinei mamai poreikis imtis socialinių ar visuomeninių veiklų randasi nebelikus buitinių ir išorinių iššūkių. (Projekto „Mommypreneurs“ nuotr.)

Dabar, kai Vakarų visuomenės gyvena sočiai ir ramiai, palikuonių išgyvenimo užtikrinimas iš mamos reikalauja santykinai mažiau jėgų. Per kelis pastaruosius dešimtmečius spėjome pamiršti, kas yra daugiau kaip pusės populiacijos vyrų gyvybes nusinešantis karas, infekcinių ligų epidemijos, maisto ar drabužių stygius, deficitas ir kiti nepritekliai.

Kasdienio aprūpinimo rūpesčius sprendžia šildymo sistemos, prekybos centrai ir komunalininkai, buityje vis daugiau darbų perima įvairios mašinos. Ištobulėjusi medicina užtikrina geriausią visų laikų motinos ir vaiko priežiūrą, jau nekalbant apie europines socialines garantijas, kokių didžioji dalis pasaulio moterų dar ilgai nesulauks. Galima nesutikti, piktintis ir prikišamai baksnoti į trūkumus, tačiau faktai kalba už save: gyvename labiausiai prestižinėje ir saugiausioje pasaulio vietoje – Europoje.

„Ir tai yra viena iš priežasčių, iš kur atsiranda supermamytės, socialinių tinklų influencerės ar tos pačios verslios mamos. Reikia suprasti, kad keli taikūs dešimtmečiai – pernelyg trumpas laikas, kad spėtų pasikeisti tūkstantmečiais formavęsi evoliuciniai mechanizmai. Todėl nebelikus buitinių ir išorinių iššūkių, iš pramočių atsineštą energiją, reikalingą palikuoniui išsaugoti, moterys gali nukreipti į įvairias joms prieinamas socialines ir visuomenines veiklas“, – aiškina versli mama.

Keturis vaikus auginanti daugiavaikė tvirtina nesutikusi tokios moters, kuri, augindama rimtų sveikatos problemų turintį vaiką arba slaugydama sunkų ligonį, sugalvotų imtis dar ir verslo.

„Nes verslas – tai be galo imli laikui, fizinėms ir emocinėms jėgoms veikla, reikalaujanti nuolatinio, intensyvaus ir apgalvoto praktikavimo. Versle – kaip sporte: jei treniruojiesi priešokiais, bet kaip, nepalaikomas ir nenukreipiamas profesionalų, gerų rezultatų nebus“, – sako moterims skirtos VERSLI MAMA Vasaros akademijos, kurioje suteikiami verslo pagrindai, sumanytoja.

Mamos – prastos darbuotojos?

Skaidrė prisipažįsta, kad kurdama su motinyste susijusį komunikacijos ir edukacijos verslą, įsivaizdavo darbo pirmiausia duosianti mažus vaikus auginančioms moterims. Tačiau gana greitai paaiškėjo, kad pyplius turinčios mamos – ne visada patikimos darbuotojos.

Vienoms jų laiku ir gerai įvykdyti užduotis trukdo dažnos vaikų ligos arba traumos. Kitos klaidingai įsivaizduoja, jog mažyliai taikstysis su kompiuteriui ar svetimam žmogui rodomu mamos dėmesiu ir ramiai žais, kol mama ims interviu, kurs dizainą ar bendraus su klientais. Trečių profesinei veiklai prieštarauja vyrai: vaiko priežiūros atostogų išėjusios žmonos norą kažką dirbti jie priima kaip tylų priekaištą, esą nesugeba pakankamai aprūpinti šeimos. O ketvirtai mamų kategorijai koją kiša šių dienų jaunimui bendrai būdinga problema – perdėtas įsivaizdavimas, kad viską žino ir moka, nors rezultatai rodo kitaip.

Bėdų kyla ir dėl profesinės ar finansinės motyvacijos stygiaus. Kaip leidiniui LIETUVOS SVEIKATA yra sakiusi neuropsichologijos mokslų daktarė Ramunė Dirvanskienė, mamai nustojus palaikyti darbinius ryšius ir atitrūkus nuo profesinės veiklos, sugrįžti į pradines vėžes tampa labai sunku.

„Skaičiuojama, jei atitrūksti metams – karjeros prasme prarandi dešimtmetį. Tačiau jei nepasiduodi ir viena koja laikaisi – gali išvengi šios „motinystės bausmės“ ir neprarasti užimamų pozicijų. Deja, Lietuvoje situaciją sunkina SODROS politika, kai norint gauti motinystės išmokas, pirmaisiais motinystės metais negalima dirbti nė valandos. Per šiuos metus nepaprastai nukenčia moterų mokslininkių karjera. Dėl darbo srities specifikos joms privalu bent viena koja, nors pusdienį per savaitę būti darbe“, – tuomet sakė jauna mama tapusi mokslininkė.

Pati Ramunė, siekdama neatitrūkti nuo darbų ir palaikyti įgūdžius, pirmaisiais motinystės metais atsisakė išmokų iš SODROS. Tačiau tos mamos, kurioms nėra poreikio žūtbūt palaikyti profesinį tonusą arba prasimanyti papildomų pajamų, tenkinasi gaunamomis išmokomis ir neturi pakankamai rimto stimulo motinystę derinti su kokia nors kita veikla.

Motinystė nesutrukdė baigti Verslo mokyklos

Vos pradėjusi mokslus VU Verslo mokykloje, Monika sužinojo besilaukianti pirmagimio. (Asmeninio albumo nuotr.)

Vasaros pradžioje pirmagimio susilaukusi ir iškart po pusantro mėnesio magistro diplomą apsigynusi Monika Sirbikienė taip pat neslepia neskubėsianti motinystės iškeisti į verslą. Stambioje tarptautinėje kompanijoje gamybos finansų analitike dirbusiai jaunai moteriai teko nemenkas iššūkis: supratusi, kad gana sausa finansų sritis varžo jos supratimą apie verslą, įstojo į Vilniaus universiteto Verslo mokykloje organizuojamas antreprenerystės magistrantūros MBA Entrepreneurship studijas. Tačiau vos jas pradėjusi, po širdimi pajuto nešiojanti naują gyvybę.

Vienerių metų mokslai, dėstomi tik anglų kalba, turėjo Monikai atverti duris į išsvajotąjį verslo pasaulį. Tačiau pirmojo nėštumo žinia suglumino ir privertė susimąstyti: gal ne dabar?

Pasitarusi su artimaisiais, moteris vis tik pasiryžo nemesti mokslų, juolab kad paskaitos daugiausiai vyko savaitgaliais. Puikiai suprato, kad vasarop laukiantis gimdymas ir magistro diplomo gynimas nebus lengva užduotis, tačiau vyro ir tėvų palaikymas teikė drąsos.

Būsimą mamą geranoriškai palaikė ir VU Verslo mokyklos administracija bei bendramoksliai. Tiesa, Monika sako dėl savo padėties jokių lengvatų ar privilegijų nesulaukusi – mokėsi, darė užduotis ir dalyvavo atsiskaitymuose lygiai su visais.

Baigiamajam darbui Monikos grupė pasirinko kurti ir testuoti startuolio prototipą, kurio esmė – darbuotojų perdegimo nustatymas ir valdymas. Visai gali būti, kad tokia diplominio tema jaunai moteriai davė vertingų gyvenimiškų įžvalgų, todėl ji tvirtina artimiausiu metu neketinanti steigti savo įmonės ir norinti ramiai paauginti mažylį.

Nepaisant to, jauna ir diplomuota mama sako supratusi ir ateičiai išmokusi svarbiausią pamoką: kad ir kokioje nepatogioje sau situacijoje būtum, reikia imti ir daryti, nes tik darymas atveda į rezultatą.

Vaikai kaip maži versliukai

Verslo konsultantas, nepriklausomas paskolų ekspertas Lietuvoje Nr. 1 Marius Jansonas pats yra gausios šeimos galva. Puikiai žinodamas, kokių iššūkių atneša tėvystė, vaikus auginančių moterų dalyvavimą versle sako pateisinantis tik tada, kai atžalos paauga. Esą klaidinga tikėtis, kad derinti verslą su vaikų auginimu bus lengva ir paprasta – ir vaikams, ir verslui būtinas didelis ir kokybiškas dėmesys.

Marius Jansonas žino tėvystės skonį ir tvirtina, kad verslo geriau imtis vaikams paaugus. (FIKVA nuotr.)

„Versle pirmiausia labai svarbu iš anksto apsibrėžti, kiek tu nori uždirbti. Jeigu mamai prioritetas yra verslas, o ne šeima ir vaikai, šeimos reikalus neišvengiamai teks aukoti. Kita vertus, kad ir kaip vertintum, investicijos į vaikus yra tarsi maži versliukai. Jie užtikrina, kad senatvėje tau padės ne pensijų fondai, o tavo išauginti ir išlavinti vaikai, jei su jais ryšys bus geras“, – įsitikinęs verslus tėtis.

Marius ragina verslą turinčias mamas aiškiai deklaruoti savo prioritetus. „Jei iš pradžių mama nenori didelių iššūkių ir jos prioritetas yra susikurti sau darbo vietą, erdvę saviraiškai, laisvai planuoti savo laiką ir užsidirbti pinigų savoms reikmėms, tai ir reikia įvardyti“, – pataria ekspertas. Pasak jo, aiškiai įvardyti prioritetai apsaugos nuo nepagrįstų lūkesčių pačią mamą ir sumažins aplinkos spaudimą greitai pasiekti rezultatą.

Juolab kad, Mariaus nuomone, galima teigti, jog nuoseklus ir neskubus verslo augimas yra geriau negu staigūs pakilimai, kuriuos paskui keičia dvigubai didesni kritimai, lydimi sutarčių nutraukimo ir kitų nemalonumų. Taip pat svarbu nepamiršti, kad noras imtis verslo, kai šeimoje teka darnus gyvenimas, o vaikai auga ramūs ir sveiki, gali būti padiktuotas ne realaus poreikio susikurti pragyvenimo šaltinį, bet laikmečio madų (visi taip daro, aš iri galiu).

Pusiau rimtai, pusiau juokais Marius tokį norą vadina verslo priepuoliu. „Sugalvojau tą akimirką gerą idėją, ėmiausi ją realizuoti, viskas kaip ir sekasi. Bet kas bus, kai nebesiseks – nežinau“, – sako Marius. Be to, pasak jo, užėjus verslo priepuoliui, padaroma daug klaidų, kurios vėliau gali brangiai kainuoti.

Pavyzdžiui, sugalvojama imti banko paskolą, užstatant turimą šeimos būstą. Tačiau ramiai peržvelgus šeimos turtą, galima pasirinkti kitą, kur kas saugesnį kelią: mažiau reikalingus objektus parduoti ir investuoti gautas lėšas į verslą be jokių įsipareigojimų kredito įstaigoms. „Reikia suprasti, kad bankas pirmiausia rūpinasi savo, o ne jūsų verslu, ir neturi gailesčio jausmo. Jūsų verslui nepasisekus, ašaromis nieko nepakeisite, nes bankui pirmiausia rūpi atgauti savo pinigus“, – aiškina Marius.

Jam antrinanti portalo VERSLI MAMA vadovė Skaidrė pabrėžia, kad kiekvienai į verslą apsisprendusiai sukti moteriai svarbu įvardyti bent 3 tvirtus argumentus, kodėl ji negali likti samdomo darbo rinkoje. Šiuos argumentus esą svarbu kartoti kiekvieną rytą ir vakarą, kad atėjus sunkumams, kai verslą norėsis mesti, prisimintum, dėl ko viską pradėjai.

Ir nieko nelaukdama vardija savuosius: „Pirma, man 46-eri metai – Lietuvoje tokio amžiaus darbuotojai įdomūs nebent kaip prekybos centro kasininkai, bet ne vadovaujantys kūrybininkai. Antra, aš turiu keturis vaikus, iš kurių trys dar nepilnamečiai. Nebeturiu noro nei aiškintis, kas jais rūpinsis, kai aš dirbsiu, nei rūpintis, kam juos patikėti ligos ar moksleivių atostogų atveju, jei man reikėtų būti darbe. Būdama pati sau darbdavė, organizuoju laiką taip, kaip manau esant reikalinga. Trečia, mane fiziškai supykina vien pagalvojus apie 8 valandų darbo dieną, sėdėjimą biure, atsiprašinėjimą iš darbo ir fiksuotą atlyginimą“.

Tiesa, čia pat juokdamasi priduria, kad jeigu nusibodo dirbti 8 valandas 5 dienas per savaitę, galima pradėti savo verslą ir dirbti 24 valandas 7 dienas per savaitę. Tačiau esą toks tempas bet kuriuo atveju atneša daugiau pasitenkinimo ir sukuria didesnę pridėtinę vertę šeimai, negu savo laiko pardavinėjimas svetimiems.