Irma (kairėje) ir Romualda (dešinėje) po pažinties su Daugiavaike verslia mama’ 2016 Sigita Mackevičiene sako aiškiai supratusios, kam reikalingi nekilnojamojo turto brokeriai.
Pardavinėjo kartą Daugiavaikė versli mama‘ 2016 Sigita Mackevičienė butą sostinės J. Basanavičiaus gatvėje – ne savo, klientų, mat sukasi nekilnojamojo turto (NT) versle. „Turiu tokį profesinį įprotį vertinti, ar tiktų būstas konkrečiam pirkėjui, ar ne. Man atrodė, kad Irmai su Romualda šie namai „limpa“, tad ir įkalbėjau pirkti“, – su žemaitišku pasitenkinimu krizena.
O Irma ir Romualda pasakodamos apie pažintį su Sigita krizena, kad iš pradžių jokio buto pirkti nė neplanavo – tiesiog nusprendė apžiūrėti vedamos smalsumo. Iš skelbimo buvo susidariusios gerą įspūdį: beveik pats miesto centras, istorinis namas, paskutinis aukštas, palėpė, normali kaina.
Įėjome į butą, ir Sigutė pradėjo kalbėti: smagiai susakė visas detales, apsikeitėme kontaktais ir išėjome. O išėjusios su Romualda susižvalgėme ir sakome: „Jeigu buto ir neimam, tai Sigutę imam“.
Paprašytos įvardyti tiksliau, už ką vis dėlto nusprendė Sigutę imti sau į brokeres ir patikėjo jai parduoti Romualdos tuo metu turėtą loftą, naujakurės ilgokai renka žodžius. „Tai neapibūdinama“, – linguoja galvą Romualda. „Reikia matyti, kaip Sigutė pardavinėja. Geriausia – nufilmuoti“, – antrina Irma. O gal ir nenufilmuojama, nes kinematografija dar nesulaukė gimstant tokio genijaus?
„Iki Sigutės buvome bendravusios su ne vienu brokeriu. Paklausi, tau atsako trim žodžiais, tuo bendravimas ir baigiasi. Toks įspūdis, kad reikia kaulyti informacijos. O Sigutė žino viską. Ko nežino – išsiaiškina. Bendraudama jauti, kad ne žūtbūt nori tau prakišti tą daiktą, o kalbasi kaip su gera drauge. Tuo ir išsiskyrė iš visų kitų“, – pagaliau įvardija.
Kadangi savininkai norėjo butą kuo greičiau parduoti, o pirkėjos labai neskubėjo ir ruošėsi vykti atostogų, atėjus preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienai, iškrėtė Sigitai staigmeną. Nors buto kaina jau buvo sutarta, Irmą kažkas timptelėjo už liežuvio: „Na, jei jau reikia pasirašyti preliminarią sutartį iki mums išvykstant, tai tada pardavėjas turėtų nuleisti kainą va dar tiek“. Prisimena ir pačios pastebėjusios, kaip Sigita sutriko – regis, viskas jau suderinta iki galo, ir še tau, kad nori. Bet vis dėlto įtikino savininkus butą parduoti už pirkėjų prašomą kainą, nes pinigų žūtbūt reikėjo, ir greitai.
Degantis sandoris
Mat sandoris, kaip sako NT brokeriai, ėmė degti. Tam, kad nusipirktų išsirinktą butą, Romualda pirmiausia turėjo parduoti savąjį loftą. Buto pardavėjai, gavę iš Irmos ir Romualdos avansą, sumokėjo jį už perkamą namą. O namo pardavėja gautus rankpinigius investavo į sklypą. Visos pusės pasirašė preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis. Jose tiems, kurie atsisako užbaigti sandorį, numatytos nemenkos piniginės baudos: pardavėjai turi grąžinti gautus rankpinigius, o netesybas priklauso mokėti abiem pusėms.
Terminai spaudė, o apsisprendusio pirkėjo loftui vis neatsirado. Galiausiai Romualdai teko skubiai imti paskolą perkamam butui įsigyti. Ar tokioje keblioje situacijoje nekilo minties, kad brokerė nepakankamai gerai dirba? „Labiau buvo mintis, kad be brokerės šitoje situacijoje nieko ir neįvyktų, – prisipažįsta Romualda. – Sigutė turi kontaktų, Sigutė turi draugų, Sigutė žino, kaip ir su kuo pašnekėti. Tad viskas buvo paprasta.“
Turbūt nedaugelio žmonių pagrindinė gyvenimo veikla yra pirkti būstą. Žmonės tai daro vieną ar du kartus per gyvenimą, – svarsto Irma. – Tad savaime išeina, kad nežino daugybės dalykų: kokius vertinimus ir matavimus reikia atlikti, kur kokie dokumentai turi būti. Darydami viską patys, gaišta begalę laiko ir dar lieka rizika suklysti. O čia ateina žmogus su patirtimi, su ryšiais, viską paaiškina ir sutvarko – tada iš tikrųjų ir supranti, kam reikalingas brokeris ir už ką jis gauna pinigus.
Naujakurės prisipažįsta, jog atlygis už brokerės paslaugas iš pradžių atrodė didelis. Regis, kas tie keli procentai, bet juos apskaičiavus aiškėja, kad sumos – ne centai. Iš kitos pusės, pasak pašnekovių, įvertinus, kiek darbų brokeris padaro, tokio dydžio atlygis atrodo visai normalus, juolab kad realiai brokeriams pavyksta uždirbti ne iš kiekvieno NT objekto. Irma ir Romualda sako supratusios, kad brokerio darbas tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti lengvas: pakalbėti, kažkokią sutartėlę pasirašyti ir pinigus pasiimti.
„Iš tikrųjų yra daug įvairių dokumentų tvarkymo, kurio niuansų neišmanydamas, kartais gali sumokėti dvigubai arba apskritai pridaryti teisinių klaidų, jau nekalbant apie tam skirto laiko kainą. Be to, padedant brokeriui, gali dar daugiau nusiderėti nuo parduodamo objekto kainos. O jeigu brokeris toks pat nuoširdus kaip Sigutė, klientas turi visą informaciją apie tikrąją sandorio eigą. Jeigu tokių brokerių kaip ji būtų daugiau, manau, ir nuomonė apie brokerius būtų geresnė“, – vardija Irma ir tvirtina, kad Sigutę drąsiai rekomenduoja savo draugams ir pažįstamiems.
Žmogiškas santykis
Dar naujakurės tvirtina pajutusios, kad Sigitai labai patinka jos darbas ir ji iš tikrųjų myli savo klientus. Gal todėl su kiekvienu mezga žmogišką, o ne pliku išskaičiavimu grįstą santykį. Kartą Romualda rekomendavo pažįstamiems kreiptis į Sigitą dėl sklypų pardavimo. Įvertinusi jų kainą ir savo minimalų komisinį atlygį, Daugiavaikė versli mama‘2016 patarė verčiau mėginti parduoti patiems, šiek tiek paaiškino, ką ir kaip geriau daryti. Nesistengė žmonių žūtbūt paversti savo klientais ir nedalino išpūstų pažadų gauti nerealią kainą.
„Sklypai buvo nedidelės vertės, priklausė keliems savininkams. Sumokėjus man net ir minimalų komisinį atlygį, jiems patiems nieko neliktų, tad parduoti per mane neapsimoka. Aš galiu dirbti, bet man tokiais atvejais gaila žmogaus. Taip elgiuosi su visais, tiek rekomenduotais, tiek nerekomenduotais klientais“, – dėsto kelis mėnesius iš eilės į geriausių biuro brokerių TOP10 patenkanti Sigita.
Nekilnojamojo turto versle dažni atvejai, kai iš arti pamatę brokerio darbą, jo imtis susigundo ir klientai. Ar Sigitą vien geru žodžiu mininčioms klientėms pačioms nekilo tokio noro? Romualda iš karto ryžtingai nukerta: „Aš visiškai kitoks žmogus, nemoku su žmonėmis bendrauti“. O Irma pradeda iš toli: „Aš dabar suprantu, kodėl kai kurie žmonės nori eiti pabandyti brokerio darbą. Jiems atrodo, kad čia nėra ką veikti: sutartį pasirašei ir gavai daug pinigų. Bet man atrodo, kad tie, kurie taip galvoja, nieko ir nepadaro. Neįvertina, koks tai iš tikrųjų yra darbas“.
Pati mintis imtis NT brokerės verslo, anot Irmos, skamba patraukliai – vien jau būtų įdomu pradėti: reikėtų susirinkti daug kontaktų, pasigilinti ir pastudijuoti naują sritį („būtų daug juodo knisimosi, kuris iš tikrųjų man patinka“). Juolab kad sritis rutinos nepakeliančiam žmogui itin dėkinga, nuolat keičiasi klientai ir situacijos. „Man toks darbas ir patiktų, ir tiktų, – apibendrina. – Bet žinau, kad užsikamuočiau iki mirties, nes esu darboholikė – jei jau užsikabinu, tai ir nebesustoju. To bijodama, brokerės darbo atsisakau imtis sąmoningai.“
Irmos ir Romualdos pastebėti darbo su brokeriu privalumai:
- Padeda tinkamai paruošti būsto dokumentus sandoriui;
- Padeda gauti būsto paskolą geriausiomis sąlygomis;
- Suderi geriausią būsto kainą;
- Profesionaliai informuoja apie sandorio eigą;
- Sandorį įforminus notariškai, vaišina tortu 🙂
