Penktoji taisyklė įsakmiai liepia išnaudoti visas galimybes gauti pelno, o šeštoji šneka apie pagrindų pagrindą, ant kurio stovi finansinis raštingumas: kainoms krintant reikia pirkti, o kylant – parduoti.
Taisyklė, rodos, paprasta (beje, kaip ir visos buvusios bei būsimos), tačiau jos laikytis sugeba tik labai nedaugelis – tik išties savarankiški ir iniciatyvūs žmonės. O visi kiti eina drauge su minia. Pramonininkai, prekybininkai, netgi politikai – visi paklūsta bandos dėsniams.
Bandos elgesys mums įgimtas. Pačioje civilizacijos aušroje, medžiotojų laikais, žmonės galėjo išlikti tik veikdami išvien. Kas išsiskirdavo iš minios, tas žūdavo. Ir dabar mes dažnai bijome pasirodyti kitokie nei dauguma. Nes taip yra saugiau. Nes toks elgesys užprogramuotas. Taip yra finansų sferoje, religijoje, versle, politikoje ir visur kitur – saugiai plaukiame pasroviui. Kad ir netoli tenuplaukiame, bet bent jau nenuskęstame.
Galima pasakyti netgi dar daugiau: didžioji dalis žmonių per visą savo gyvenimėlį – nuo lopšio iki karsto lentos – nepadaro nė vieno savarankiško žingsnio ir savo galva nepriima nė vieno savarankiško sprendimo. Jie dairosi į minią, žiniasklaidą ir lyderius.
Tačiau finansų ir verslo pasaulyje toks elgesys paprastai nepasiteisina, nes čia negana vien nenuskęsti – reikia nuplaukti kuo toliau. Todėl minia visada pralošia. Prisiminkime skaičius: 96 ir keturi. Keturi laimi, 96 pralaimi. Tuos keturis mažai tedomina minios nuomonė. Jie žiūri į faktus, o ne į minią. O faktai jų pasaulyje yra kainos.
Beje, kainas tam tikra dalimi irgi lemia minia. Pavyzdžiui, jeigu minia nusprendė, kad šį sezoną bus madingos šiaudinės skrybėlės, tai šiaudinių skrybėlių kainos juntamai pakils. Tačiau išmintingas verslininkas šias tendencijas pajus anksčiau už visus kitus, ir kai pastarieji puls pirkti skrybėlių, jų tiekimas jau bus veiklių žmonių rankose. Nė nereikia klausti, kas čia išlošia.
Verslo pasaulyje laimi mažuma – žmonės, kurie moka perparduoti, kurie žino, kada laikas pirkti, o kada – parduoti. Visa minia šiaudines skrybėles perka vasarą, kai jos brangiausios, o jie perka žiemą, kai jos pigiausios. Perka žiemą, kad galėtų parduoti vasarą. Jie taip elgiasi todėl, kad sugeba pažvelgti į ateitį. Jie perka tada, kai pirkėjų mažai ir kai tos prekės niekam nereikalingos, o parduoda, kai neužtenka ir pardavėjų, ir prekių.
Rinkoje kainos nuolat svyruoja. Ekonominiai atoslūgiai ir potvyniai – savaime suprantamas dalykas. Tačiau šitą visai paprastą faktą sugeba pamatyti tik vienas kitas, o daugumai atrodo, kad rinkos kainos bus amžinai tokios pačios. Arba dar klaidingiau – jie mano, kad jei kokia nors prekė šiandien atpigo, tai ji pigs ir toliau, o jei pabrango, tai kaina kils dar labiau. Tačiau dažniausiai būna kitaip: pabrangimas pranašauja atpigimą, o atpigimas – pabrangimą.
Jei finansų ir verslo pasaulyje neliktų minėtųjų keturių žmonių, tai pasaulis subyrėtų. Jie stabilizuoja rinką. Jie žino, kada pirkti, o kada – parduoti.
Septintoji taisyklė: pinigai turi suktis apyvartoje. Apie tai skaitykite po savaitės.
Šiuos finansinio raštingumo patarimus rengiame remdamiesi garsaus kanadiečių žurnalisto Herberto Newtono Cassono (1869-1951) mintimis apie pinigus, gimusiomis dar praėjusio amžiaus viduryje. Nepaisant to, esame tikri, kad pono H. N. Cassono įžvalgos aktualios po šiai dienai ir gali padėti išsiugdyti verslininkės mąstymą.
Taip pat skaitykite: Finansinis raštingumas, arba Kaip elgtis su pinigais versle (3 taisyklė) SODROS išmokos: mamos dažniausiai klausia Individuali veikla: jei gimdysi kitąmet, mokesčius mokėk avansu (SODROS komentaras)
