Disleksija – tai raidos sutrikimas, siejamas su sunkumais, kylančiais mokantis sklandžiai skaityti ir tiksliai suvokti tekstą. Su disleksija susiduriama jau pradinėje mokykloje, nuo jos kenčia kas dešimtas vaikas. Vis dėlto efektyvią pagalbą teikiančio centro Lietuvoje iki šiol nebuvo – jis Vilniuje atvėrė duris tik lapkričio 14-ąją.
Pirmoji tokio pobūdžio įstaiga aktyvios daugiavaikės mamos Jurgitos Pocienės ir jai prijaučiančių specialistų pastangomis įsikūrė Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB).
Pasak Jurgitos, čia labai laukiami visi, turintys disleksijos sutrikimą. Tiek vaikai, tiek jų tėvai centre gali tikėtis kokybiškų logopedo, vaikų psichologo ir kitų specialistų paslaugų, pradedant sutrikimo atpažinimu ir baigiant užsiėmimais vaikams, pagalba ir rekomendacijomis tėvams.
Šiuo metu tėvai, susidūrę su vaiko disleksija, atsiduria aklavietėje, kadangi Lietuvoje nėra tinkamos metodikos, kaip mokytis ir gyventi turint šį sutrikimą.
Paprastai pirmaisiais–antraisiais mokykliniais metais vaikai, patiriantys skaitymo sunkumų, nukreipiami į Psichologinę pedagoginę tarnybą (PPT), kur ir būna nustatomas disleksijos sutrikimas. Tačiau ši įstaiga – valstybinė, tad konsultacijos tenka laukti net iki pusės metų. O jau patekus ir gavus išvadą, Jurgitos teigimu, tuo viskas ir pasibaigia – tinkamos pagalbos nei vaikai, nei jų tėvai esą taip ir nesulaukia.
Palengvinta programa niekur neveda
„Visi dideli žygiai prasideda nuo asmeninių tragedijų“, – teigia „DYSLEXIA centro“ įkūrėja Jurgita Pocienė.
Disleksija yra diagnozuota vienam iš Jurgitos vaikų.
„Kai dukra buvo pirmokė, per daug nesureikšminome, kad jai nepavyksta išmokti sklandžiai skaityti. Tačiau antroje klasėje prie pamokų vakarais sėdėdavome po 4–5 valandas. Tai vaikui sukeldavo galvos skausmą tiesiogine to žodžio prasme, išmušdavo raudonis. Dukra sakydavo, jog blogai mato, todėl negali perskaityti. Net kreipėmės į okulistą, kad patikrintų regėjimą. Išvada mus nustebino – ji matė tobulai“, – sunkumus ir nežinią ieškant tikrosios dukrą kamuojančio sutrikimo priežasties prisimena šešių vaikų mama.
Nepaisant to, kad sveikatos sutrikimų nebuvo rasta, mergaitė ir toliau nesugebėjo perskaityti žodžių. Tikrąją priežastį pavyko sužinoti tik po konsultacijų Psichologinėje pedagoginėje tarnyboje (PPT) – jos specialistai Jurgitai patvirtino, kad dukra turi disleksiją.
„Tačiau blogiausia buvo vėliau. Gavus išvadą disleksija, išrašytos rekomendacijos mokyklai, kuriose siūloma vaiką mokyti pagal palengvintą programą. Ką tai reiškia – palengvinta programa? Ogi tai, kad vaikas lieka klasės nuošalyje, iš jo nereikalaujama jokių rezultatų, tad galų gale jam užsidaro durys į bet kokį aukštąjį mokslą, nors užsienyje tokie vaikai net sugeba tapti mokslų daktarais. Kitaip tariant, Lietuvos švietimo sistemoje vaikas su disleksija yra nurašomas“, – karčia patirtimi dalijasi daugiavaikė mama.
Iš tikrųjų disleksijos sutrikimą turintys vaikai nė kiek ne prastesni už tuos, kurie skaito be problemų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jų intelektas yra vidutinis, dažnu atveju – netgi aukštesnis už vidutinį. Tiesiog šiems vaikams reikalinga didesnė pagalba dirbant su tekstu.
Tiesiogiai su disleksijos problema susidūrusi mama netruko įsitikinti, kad Lietuvoje nėra sistemos, pagal kurią tokiems vaikams būtų specialiai pritaikoma mokymosi medžiaga. Paprasti mokytojai neturi kompetencijų ir nemoka šiems vaikams padėti. „Aklas reikalavimas pasiekti rezultatą šiems vaikams neveikia – reikalinga speciali metodika, o jos Lietuvoje nėra“, – teigia Jurgita.
Daugiavaikė mama įkūrė specialų centrą
Planą įkurti įstaigą, kurioje diegiama disleksijai įveikti skirta metodika, šešių vaikų mama brandino gana ilgai. Vis dėlto įsitikinusi, kad disleksiją turinti jos dukra nesulauks savalaikės ir deramos pagalbos iš formalaus švietimo sistemos ir sužinojusi, jog disleksija būdinga kas dešimtam vaikui, nutarė, kad laukti nebėra ko.
„Jei jau savo dukrai nespėjau suteikti viso „serviso“ iki paauglystės, bent jos pavyzdžio skatinama sukursiu sistemą, kuri padės kitiems, turintiems šį sutrikimą“, – sprendimą žengti dar nepramintu taku aiškina Jurgita.
Lapkričio 14-ąją Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, duris atvėręs DYSLEXIA centras – tai vieta, kurioje tėvai gali gauti kiek įmanoma daugiau žinių apie šį sutrikimą ir sužinoti, kaip padėti savo vaikui, kad jis lavėtų, neprarastų pasitikėjimo savimi ir būtų tiesiog laimingas.
Čia be pusmečio eilių galima išsiaiškinti, ar vaikas iš tiesų turi šį sutrikimą, gauti rekomendacijas, esant poreikiui – nuolatinę specialistų (logopedo, psichologo) pagalbą. Vyks meno terapijos ir teatro terapijos užsiėmimai. Visos paslaugos aktyviai bus pradėtos teikti nuo 2020 m. sausio mėn.
Daugiau informacijos žr. svetainėje ir FB paskyroje.
Lapkričio 24 d., sekmadienį, 11 val. „Litexpo” parodų rūmuose, parodoje „Vaikų šalis“, DYSLEXIA centras organizuoja konferenciją „Disleksijos paliesti“.
Konferencijoje dalyvaus Vilniaus psichologinės pedagoginės pagalbos tarnybos logopedė Lina Narkevičienė, VšĮ „Švietėjiškų iniciatyvų centras“ steigėja Kristina Paulikė, Lietuvos aklųjų bibliotekos atstovė Lina Balčitytė. Konferencijos programa čia.
Taip pat skaitykite:
Socialinis verslas „DigiKlasė“ – vaikų mokymosi rezultatams gerinti
