„Aš esu techninis žmogus, tad nelabai spalvinga“, – kuklinasi dviejų vaikų versli mama Anna Tadewicz-Mikėnas, nors jos gyvenimo viražai – stačiai pavydėtini: pilimis ir kalnais garsėjančioje Lenkijos Silezijoje prabėgusi vaikystė, patirtis Jungtinėse Valstijose, Lietuvoje kuriama šeimos laimė ir japoniškos žaliosios arbatos verslas Japoniška žalia. Dar pridėkime pastebėjimą, jog Anna yra aviacijos sektoriuje dirbanti chemikė, kilusi iš keturių vaikų šeimos, ir portretui spalvų galės pavydėti pats Andy Warholas.
Žalioji arbata vietą lietuvio ir lenkaitės šeimoje atrado prieš septynerius metus. Vyrui teko atsisakyti kavos, tad pradėję ieškoti, kuo ją pakeisti, sutuoktiniai suprato didelio alternatyvų pasirinkimo neturintys. Dažniausi siūlyti variantai buvo įvairios žaliosios arbatos iš Kinijos, tačiau dėl kartaus skonio Annai jos niekada nepatiko. Tik japoniška žalioji arbata pasirodė esanti kitokia – kitaip auginama, laikoma ir ruošiama, ji neturi kiniškoms būdingo kartumo.
Lietuvoje neradę didelio japoniškos arbatos pasirinkimo, sutuoktiniai nusprendė kreiptis tiesiai į tiekėjus Tekančios Saulės šalyje. Kadangi visa informacija buvo japonų kalba, susisiekti su gamintojais padėjo ambasada.
Dar arbatos nė nebuvome užsakę, kai vyras prasitarė: o kas bus, jei toji arbata mums patiks? Galbūt galėtume siųstis ne tik sau, bet ir daryti kažką daugiau? Tačiau tada ta mintis taip ir liko mintimi.
Pradėję gilintis nuodugniau, netruko sužinoti, kad ir pačioje Japonijoje apstu tarpininkų, kurie superka arbatą iš įvairių gamintojų, o paskui ją parduoda kaip savo. Galiausiai pavyko rasti du tiekėjus, iš kurių ir pradėjo vežtis žaliavą.
„Jau tada man pradėjo patikti vyro mintis, kad iš arbatos vežimo savo reikmėms reikėtų padaryti kažką daugiau“, – verslo užuomazgas prisimena Anna. Dabar ant jos pečių – užsakymo ir importo iš Japonijos rūpesčiai, elektroninės parduotuvės ir socialinių tinklų priežiūra, bendravimas su verslo klientais. Pardavimų srityje dirbantis vyras prie arbatos verslo daugiausia prisideda įžvalgomis ir patarimais.
Tačiau iki to, kaip yra dabar, ne vienerius metus teko eiti mažais žingsneliais.
Iš knygų – pasitikėjimas, iš arbatos – ramybė
„Kai mano gyvenime atsirado japoniška arbata, supratau, kad neturiu jokių žinių – nei apie Japoniją, nei apie verslo organizavimą. Laimei, mano vyras yra iš tų nuostabių žmonių, kurie labai moka motyvuoti kitus“, – sako Anna.
Iš sutuoktinio gavusi dovanų bilietą į Brian Tracy seminarą, Anna taip susižavėjo šio verslo guru mintimis, kad įsigijo ir perskaitė visas jo knygas. Pamažu formavosi supratimas, kad verslo gali imtis ir ji, tik reikia plano ir nuolatinio ėjimo žingsnis po žingsnio, nesidairant aplinkui, nes tada pasidarys baisu ir nepajudėsi iš vietos.
Paskui radosi ir kitų motyvuojančių knygų; ne tiek apie verslumą, kiek apie savęs pažinimą. Pasitikėjimą savimi augino net smulkmenos, pavyzdžiui, iš kolegių perimtas įprotis vilkėti sukneles. „Džinsai buvo mano uniforma. Jei užsivilkdavau suknelę, tai tik didelės šventės proga. Bet kai nusprendžiau pabandyti prisijaukinti sukneles, tai davė daugiau pasitikėjimo savimi“, – kalba dviejų vaikų mama.
Viskam, ką darau, atiduodu visą save ir viską noriu daryti pati. Tačiau jau išmokau paprašyti pagalbos iš profesionalų ir ją priimti – supratau, kad taip sutaupau laiko ir gaunu geresnį rezultatą. Tiesa, tam reikėjo ilgo kelio.
Be to, pasirinkta verslo sritis žadino profesinį smalsumą – chemiją studijavusiai Annai rūpėjo išsiaiškinti, kaip veikia žalioji arbata, kodėl ji sukelia kitokius pojūčius nei kava. Dabar atsakymai jau aiškūs: japoniškoje žaliojoje arbatoje esanti veiklioji medžiaga L-teaninas mažina kitos veikliosios medžiagos – kofeino – poveikį. Būtent ši sąveika lemia, kad išgėrus žaliosios arbatos, jaučiamas energijos antplūdis, bet nėra nepageidaujamų šalutinių pojūčių, tokių kaip paspartėjęs širdies plakimas.
„Kartu su energija iš šios arbatos gauni ramybę“, – atkreipia dėmesį Anna ir tvirtina iš vieno puodelio šio gėrimo gaunanti apsčiai energijos visai dienai. L-teaninas, esantis arbatoje, didina dopamino ir serotonino koncentraciją, o tai sukelia atpalaiduojantį poveikį, puikią nuotaiką bei gerą savijautą.
______________________________________________________________________
KAIP TAPTI PORTALO VERSLI MAMA DRAUGĖMIS IR TINKLAVEIKOS NARĖMIS
Matcha arbatos bumas
Iš susmulkintų arbatos lapelių, auginamų šešėlyje, ruošiama matcha – viena naujausių gastronomijos madų. Joje gausu vitaminų, mineralų bei antioksidantų, apsaugančių nuo širdies ligų ir vėžio. Šių žalių miltelių beriama į kokteilius, salotas, jogurtus, saldumynus, dedama į įvairius kepinius. Ruošiant tradiciniu būdu, matcha plikoma atvėsintu 60-70 laipsnių vandeniu ir išplakama specialiais bambukiniais įrankiais. Tiesa, pradedantieji gali apsieiti ir su įprasta kokteilių plaktuve.
Pasak Annos, matcha vartotojų simpatijas pirmiausia pelno dėl kitokio skonio. O kitoks jis dėl to, kad arbatmedžiai auga pridengti nuo saulės o jų lapeliuose gausu chlorofilo bei L-teanino. „Prie matcha arbatos saldaus daržovių skonio, vadinamojo umami, reikia priprasti. Europoje mes jo nesuprantame. Dėl to iš pradžių matchą reikia ruošti švelnesnę“, – pradedančiuosius ragautojus moko japoniškų arbatų žinovė.
Dabar pasaulyje prasidėjęs tikras matcha arbatos bumas. Japonijoje veikia netgi mačios kavinės, kuriose visas asortimentas ruošiamas su mačia. Galima sėdėti ne tik ant paprastų kėdžių prie paprastų stalų, bet ir mėgautis mačia atskirame kambarėlyje ant tatamių.
Pati Anna matchą ne tik geria vietoj kavos, bet ir ruošia su ja glotnučius: pjaustytus vaisius ir Matcha miltelius užpila augaliniu pienu ir išplaka kokteilinėje. Poveikis sveikatai esą toks pats, kaip ir tradiciškai ruoštos matcha arbatos. „Svarbiausia, kad taip vartodami matchą, mes išgeriame visus arbatmedžio lapelius, o ne išmetame juos po užplikymo, kartu išmesdami ir tai, kas vertingiausia“, – pabrėžia ji.
Tiesa, 7 ir 10 metų vaikai apie mamos sveikąsias japoniškas arbatas laikosi skirtingų nuomonių: vienam jos patinka, kitam – visiškai ne. Įnoringam jaunosios kartos skoniui kol kas priimtina yra hojicha su mangais, vienintelė skrudinta japoniška arbata.
„Reikia nebijoti ragauti ir atrasti sau priimtiną arbatos skonį, – drąsina Anna, smalsuoliams organizuojanti mačios degustacijas. – Būna, ateina žmonės ir kalba taip, kaip aš pačioje pradžioje: kad nepatinka kartus žaliosios arbatos skonis. Bet paragavus japoniškos žaliosios arbatos, skeptiškas požiūris dažniausiai dingsta.“
Dabar verslios mamos importuojamų arbatų asortimentą sudaro apie 15 pavadinimų. Populiariausios – sencha ir ryžių arbata genmaicha. Įdomu, kad pastarąją iš pradžių daugelis vertina taip pat skeptiškai kaip ir matchą, bet paragavę užsinori vėl ir vėl.
Ilga arbatos ceremonija
Arbatos ceremonija Japonijoje. © Pixabay | Japoniška žalia nuotr.
Nors gyvenimo skonį įvairiose šalyse patyrusios Annos patirčių bagaže apstu įspūdžių, labiausiai įsiminusia ji vis dėlto vadina kelionę į Japoniją.
„Į ją išvykome turėdami du tikslus: pirmasis, žinoma, buvo žalioji arbata, o antrasis – susijęs su mano vyro pomėgiu, kurį jis praktikuoja jau ketverius metus. Vyro kelionės tikslas buvo Pasaulinis aikido centras Aikikai Chombu Dodžio Tokijuje, o mano – Šidzuokos prefektūra. Apsilankėme ir ten, ir ten“, – vartydama pastabų primargintus kelionės užrašus, pasakoja pašnekovė.
Versliai mamai partnerių plantacijose pasisekė savo akimis išvysti, kaip nurenkamas arbatos derlius, kaip atrodo bambukiniais stogeliais pridengtos arbatmedžių eilės. „Kokybišką žaliąją arbatą atskirsi pagal spalvą: šešėlyje išauginta bus tamsiai žalia, nes pridengus arbatmedžius nuo saulės, jų lapuose pasigamina daugiau chlorofilo. Kokybiškiausia žalioji arbata yra ta, kurios medeliai iki derliaus nuėmimo buvo laikomi uždengti apie 3 savaites“, – aiškina Anna.
Yra ūkių, kuriuose arbatos lapeliai skinami rankomis, ypač pirmasis derlius, kartais – ir antrasis. Kuo ankstesnis derlius, tuo kokybiškesnė ir aukštesnės kokybės arbata. Tai atsispindi ir kainoje: pirmasis skynimas – pats brangiausias.
Arbatą lydi daugybė istorijų. Pavyzdžiui, genmaicha arbata su ryžiais iš pradžių buvo vargšų gėrimas, tik laikui bėgant tapo prestižinis. Vietos legenda byloja, kad kartą Samurajaus tarnui, vardu Genmai, ruošiant arbatą savo ponui, į arbatos puodelį pribyrėjo kepintų ryžių. Ponas iš pradžių įširdo, bet paragavęs atlyžo – skonis buvo malonus. Taip gimė Genmaicha arbata, kurį savo pavadinimą gavo nuo tarno vardo.
Arbatos gėrimas pačioje Japonijoje – kasdienis ritualas, kaip ir mums apsilankymas kavinėje. Pasimėgauti juo galima specialiuose arbatos nameliuose, kokius galima aptikti net judriuose prekybos centruose. Namelio durims užsidarius ir išorės šurmuliui likus anapus, atsiveria kitas pasaulis.
Kaip pasakoja Anna, ilgiausia arbatos gėrimo ceremonija gali trukti iki 4 valandų. Jai pačiai teko dalyvauti perpus trumpesnėje. Įėjus į pirmąją patalpą, tenka klūpint laukti apie 40 minučių ir tyliai šnekučiuotis tarpusavyje – tai bendravimui skirtas ceremonijos etapas. Paskui dalyviai pakviečiami į kitą patalpą, kur vėl tenka laukti – tiesa, tas laikas skirtas susikaupimui ir apmąstymams. Galiausiai per mažas dureles, kurios kiekvieną priverčia nusilenkti ir pasijusti lygų su visais, patenkama į patį arbatos namelį. Tada prasideda tikrasis matchos gėrimo etapas.
Ateina šeimininkas ir, prieš pradėdamas ruošti matchą, atlieka dar keletą ritualų: pavyzdžiui, ratu prasiunčia dubenėlius, kuriuos kiekvienas paima į rankas, apžiūri, tyliai pasidžiaugia. Esama ir kitokių ritualų, kuriuos visi ceremonijos dalyviai atlieka vienas po kito – tai galimybė susilieti su Japonijos kultūra, ypač dvasinė, išgyventi sąmoningą buvimą čia ir dabar ir pajusti ramybę. Pagrindiniai arbatos ceremonijos principai yra harmonija, pagarba, tyrumas bei ramybė. Galiausiai prasideda ragavimas: visi geria iš vieno dubenėlio, taip dar kartą pabrėžiant, kad arbatos namelyje visi lygūs ir nė vienas nėra geresnis už kitus.
**
„Sunkiausia buvo išklūpėti ant kieto tatamio. Rangėmės nuo vieno kelio ant kito, o japonai būtų sau ramiausiai išklūpėję iki keturių valandų“, – prisimindama patirtis Japonijoje, šypsosi Anna. Ji prasitaria, jog norėtų panašias arbatos ceremonijas rengti ir Vilniuje, tačiau tam esą dar reikia labiau išpopuliarinti japoniškos žaliosios arbatos kultūrą. Kol kas arbatos degustacijas ar trumpas ceremonijas organizuoja tik didesnių renginių ar įmonių vakarėlių fone.
Tiesa, nelaukdama, kol lietuviai pamils matchą, per šiuos metus Anna planuoja kelti koją į užsienio šalių rinkas. Dabartinis lietuviškas pavadinimas Japoniška žalia tam netiks, tad jau kuriama atskira arbatų linija anglišku pavadinimu.
Klausydama nė trupučio neabejoju, kad ir svetur japoniškai žaliai užsidegs žalia šviesa.
Annos nuotraukų autorė Mona Avik | moona.lt
KAIP TAPTI PORTALO VERSLI MAMA DRAUGĖMIS IR TINKLAVEIKOS NARĖMIS
Taip pat skaitykite:
Jolantos kelias – nuo viceministrės iki Nirvana Fitness trenerės
